Svarbiausia psichologui – jausmas ir žinojimas, kad esi reikalingas

Kas yra sveikatos psichologas? Ką jis dirba? Konsultuoja ar gydo? Daugumai kada nors yra kilę panašių klausimų, ypač atsidūrus ligoninėje, kur yra kabinetas, skirtas psichologui. Apie šios psichologijos srities psichologo darbo specifiką, jo svarbą, aktualijas kalbėjomės su viešosios įstaigos Prienų ligoninės sveikatos psichologe Vaida Rukiene.

„Esu baigusi Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijusi sveikatos psichologo kvalifikaciją. Profesinė patirtis – dvylika metų. Mano pirmoji darbovietė – Prienų globos namai, kuriuose studijuodama praleidau visas vasaros atostogas. Sunkus globos darbuotojos darbas – ne pagal profesiją, bet buvo naudingas praktikos prasme. Studijuodama magistrantūroje dirbau Vytauto Didžiojo universitete, Bendrojoje ir Teorinėje psichologijos katedrose. Kartu atlikau praktiką ir vėliau pradėjau dirbti Prienų psichikos sveikatos centre. Tai pirmoji mano kaip psichologės darbo vieta, kurioje kolegės psichologės, gydytojos psichiatrės ir viso kolektyvo dėka supratau savo darbo specifiką, tikslą, poreikį, atsakomybę… Išmokau dirbti komandoje kartu su psichiatru siekiant padėti pacientui sveikti arba susigyventi su liga. Labai džiaugiuosi, kad po dešimties metų vėl sugrįžau dirbti čia, nuo ko pradėjau savo profesinę veiklą. Taip pat dirbu ir Prienų globos namuose. Teko laikinai dirbti „Tulpės“ sanatorijoje, Nemajūnų dienos ir Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centruose“, – trumpai savo karjeros kelią pristatė psichologė V. Rukienė.

Kiek laiko dirbate Prienų ligoninėje ir kokios aplinkybės atvedė į šią gydymo įstaigą?

Prienų ligoninėje dirbu nuo 2009 metų. Aplinkybės buvo nelengvos, bet… Žinojau, kad noriu dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, buvau po vaiko auginimo atostogų pertraukos, todėl ši darbo vieta buvo patraukli visomis prasmėmis – darbo specifika aiški, bendradarbiavimo ribos taip pat aiškios, lanksčios, darbas tame pačiame mieste, kur ir gyvenu, trumpos darbo valandos (pusės etato darbo krūvis). Net nejutau, kai prabėgo tiek metų dirbant ligoninėje. Man čia patinka. Kolektyvas draugiškas, dvasingas, geranoriškas. Bendradarbiaujant kyla daug naujų idėjų, o vadovė suteikia galimybę jas įgyvendinti.

Sveikatos psichologo (nors jis yra psichologijos srities specialistas) darbas kažkuo panašus į mediko. Juo labiau – psichologas dirba medikų komandoje. Tačiau visuomenei dar trūksta žinių, kokias funkcijas atlieka psichologas gydymo įstaigose?

Skirtingose gydymo įstaigose psichologai atlieka šiek tiek skirtingas funkcijas. Būtent ligoninėje psichologo veikla orientuota į psichodiagnostiką, psichologo konsultacijų, psichoterapijos ar psichiatro intervencijų poreikio įvertinimą ir paciento siuntimą po stacionaraus gydymo pas atitinkamą specialistą. Ūmiais atvejais, kai šalia somatinės (kūno) būklės pakitimų atsiranda ir psichinės būsenos pokyčių, pacientai gauna skubią psichologo ir psichiatro pagalbą. Tokia pagalba gali būti teikiama ir paciento artimiesiems. Tik čia pagalba yra vienkartinė, ekstrinė, kaip krizių intervencija. Dažniausiai, mano praktikoje, tokia pagalba yra reikalinga Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kada kalbama apie paliatyviosios slaugos poreikius turinčių ligonių artimuosius, ypač artimojo išeičių stadijoje. Yra keletas atvejų, kai konsultavau Vaikų skyriuje besigydančių vaikų tėvus.

Ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gaunantiems pacientams reabilitacijos metu yra galimybė gauti ir tęstines psichologo konsultacijas, o Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios korekcijos tarnyboje konsultuojami tėvai, kurie kreipiasi dėl vaikų raidos pakitimų. Konsultacijos gali būti tęstinės, priklausomai nuo poreikio.

Ir dar keletas minčių apie sveikatos (klinikinio) psichologo darbo specifiką – darbo įrankis yra žmogaus kalba, gebėjimas palaikyti verbalinį (žodinį) kontaktą. Jeigu reikia tik įvertinti paciento būklę – to užtenka. Jeigu tenka pacientą konsultuoti, tada reikia, kad pacientas būtų pakankamai sąmoningas. Taigi noriu pasakyti, kad gydytojų, slaugytojų, padėjėjų darbo įrankis yra žmogaus kūnas, fiziologija, o psichologas dirba be fizinio kontakto (nebent pacientas nori paspausti ranką ar, retais atvejais, po konsultacijų ciklo atsisveikinant apsikabinti). Klausiate, kuo medicinos darbuotojo ir psichologo darbas yra panašus? Pasakysiu gana drąsiai – nepanašus, bet čia kita, giliai filosofiška teorija. Pabrėšiu – nors darbo pobūdis skirtingas, dirbant komandoje galima pasiekti gerų rezultatų, galima padėti pacientui sveikti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Sveikatos psichologas taip pat atlieka prevencinę ir švietėjišką veiklą – tai, ką atlieku „čia ir dabar“.

Neretam atrodo, kad sveikatos psichologas ligoninėje teikia paslaugas psichikos, onkologiniams ligoniams, jų šeimos nariams, gal dar neįgaliems?.. Kaip yra iš tiesų? Kas yra sveikatos psichologo pacientai (klientai)?

Teisingai išvardinote – jokių išimčių lyties, amžiaus, neįgalumo lygio, diagnozės ar kt. atžvilgiu. Tik dar apibrėšiu savaip – ligoninėje psichologo paslaugas gauna ligoninėje besigydantys asmenys ar jų artimieji, kurie išreiškia poreikį asmeniškai, kada poreikį nustato gydantis gydytojas arba yra numatytas intervencijų taikymo reglamentas pagal SAM įsakymus.

Kas jums ypatingai svarbu jūsų darbe?

Ne tik darbe, bet ir gyvenime, bendraujant su žmonėmis svarbiausia – gebėjimas į žmogų žiūrėti su meile ir matyti sveikąją, gerąją jo pusę.

Darbe – pripažinti, kad šiame kontakte tiek pacientas, tiek psichologas yra lygiaverčiai, bendradarbiaujantys asmenys. Jeigu žmogus nebus suinteresuotas tyrimu ar konsultacija, laikysis gynybiškos pozicijos, psichologas negalės atlikti savo darbo.

Labai svarbi kompetencija (žinios, gebėjimai, įgūdžiai, patirtis, išsilavinimas, nuolatinis domėjimasis, literatūros analizė, asmenybės savybės: įžvalgumas, gebėjimas prisiimti atsakomybę, gebėjimas užjausti, suprasti, išklausyti, sąžiningumas, kantrybė, valingumas, tolerantiškumas, nuoširdumas bendraujant ir pan.).

Kaip jau minėjau, man yra labai svarbus bendradarbiavimas su kolegomis, nes tik dirbant komandoje ir darniai galima padėti pacientui.

Taip pat labai svarbu paaiškinti pacientui konfidencialumo sąvoką, kad dalis bendros informacijos, vertinant tam tikras kognityvines savybes – išvaizdą, elgesį konsultacijos metu, emocinį funkcionavimą ir pan., yra užrašoma ligos istorijoje, ir ta informacija prieinama kitam specialistui. Pacientas turi jaustis saugus, kad ligos istorijoje nebus aprašytas išsamus pokalbis, atskleisti jo išgyvenimai, labai asmeniška informacija, informacija apie kitus asmenis, kuriuos pamini pacientas konsultacijos metu ir t.t.

Man asmeniškai dar labai svarbu, kad suicidinių tendencijų turintis pacientas su nebūtų paliktas vienas, nuošalyje ir kuo skubiau gautų pagalbą (psichiatro ir psichologo konsultacijas ambulatoriškai, galbūt reikalingas stacionarus gydymas, socalinio darbuotojo konsultacijos ar pan.), nes yra labai plonytė riba, kada tu, būdamas (ne)abejingas, gali padėti arba gali ir nespėti padėti žmogui.

Labai svarbi tinkama dokumentacija. Nuo to, kaip psichologas interpretuoja ir pateikia duomenis apie pacientą, priklauso žmogaus ateitis – medikamentinis gydymas, nedarbingumo (neįgalumo) lygio nustatymas, priežiūros ar slaugos poreikio įvertinimas, stacionarizavimas psichiatrijos ligoninėje, teisių apribojimas ir pan.

Iš tiesų yra labai daug svarbių dalykų psichologo darbe. Išvardinau tik keletą.

Kokius pacientų problemas dažniausiai sprendžiate?

Sprendžiamos problemos yra įvairios, bendražmogiškos. Individualių tęstinių konsultacijų metu dažniausiai įvardijami santykių ir elgesio sunkumai, kurie iš psichologinių sunkumų pereina į psichikos pakitimus.

Kaip bendraujate su savo pacientais? Ar tam reikia specifinių įgūdžių?

Stengiuosi bendrauti su pacientu jo lygmenyje, kalbėti ta kalba, kokia kalba pacientas (išimtis – keiksmažodžiai), pasiekti tokį problemos sprendimo lygį, kokio nori pacientas… Vadovaujuosi principu, kad psichologo konsultacijos turi būti paremtos nuoširdumu, sąžiningumu, empatiškumu. Jei kažko nežinau, tai ir pasakau. Juk pacientui yra sunkiau, ne dėl smagumo jis pateko į gydymo įstaigą. Ir taip nelengva kreiptis pagalbos, bet kokios, o jeigu dar apgaudinėja, kalba aukštomis, visa žinančio frazėmis… Vengiame net ir draugų, kurie „visada protingi“, daug patarinėja ir „nepriekaištingai elgiasi“…

Žinoma, reikia ir specifinių įgūdžių.

Su kokiomis problemomis (iššūkiais) dažniausiai susiduriate darbe?

Kaip jau minėjau, svarbu gebėti pripažinti, kad kažko nežinai ar nesugebi. Vienareikšmiškai – reikia bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis psichologais. Visas problemas galima vienaip ar kitaip išspręsti. Taikant superviziją (profesinių santykių konsultavimą), išsiaiškinus sunkumus, įdėjus atitinkamai pastangų, problemos išsprendžiamos, o iššūkiai skatina tobulėti, plėsti žinias.

Ar visos paslaugos prieinamos? Ar jų užtenka?

Iš dalies. Psichologo intervencijų poreikis tikrai yra labai didelis. Visur. Visoje Lietuvoje. Ar užtenka? – nežinau, tikriausiai nedrįsčiau sakyti „taip“. Galbūt reikėtų atlikti apklausą Prienų rajone. Kalbant apie ligoninės psichologo paslaugų prieinamumą – lyg ir pakanka, nes pacientų stacionarizavimo laikas nėra ilgas ir psichologas reikalingas kaip viena iš detalių šalia kitų specialistų konsultacijų bei medicininių intervencijų. Atlikus diagnostiką asmuo siunčiamas konsultuotis ambulatoriškai. Man patogu dar ir dėl to, kad dirbu psichikos sveikatos centre, tai atsiranda toks saugus tęstinumo jausmas paciento atžvilgiu.

Ar tenka dalyvauti visuomenės sveikatinimo strategijų kūrimo, įgyvendinimo programose, prisidedant prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos iniciatyvų Prienų ligoninėje? Kitaip tariant, ar tenka užsiimti papildoma veikla, nesusijusia su tiesioginių funkcijų atlikimu?

Prevencinė ir švietėjiška veikla taip pat yra viena iš psichologo funkcijų. Pastaruoju metu teko nemažai kur dalyvauti. Paminėsiu keletą svarbiausių veiklų.

Skaičiau paskaitą „Populiarioji ir praktiškoji psichologija“ Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje.

Ligoninė kartu su PPT ir SPC vykdė bendradarbiavimo projektą su Kupiškio savižudybių prevencijos specialistais. Dalyvavimas mokymuose, seminaruose, apskrito stalo diskusijose, įsisavinta dalomoji medžiaga – anketos, algoritmai.

Prienų miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta paraiška, kurios tikslas – gerinti Prienų ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje besigydančių pacientų biopsichosocialinį funkcionavimą ir vykdyti demencijos profilaktiką. Šis tikslas sėkmingai įgyvendinamas, turi tęstinumo tendenciją. Teigiamas grįžtamasis ryšys iš pacientų, jų artimųjų ir kitų darbuotojų bei akivaizdūs rezultatai tikrai džiugina.

Kas labiausiai tenkina jūsų darbe?

Jausmas ir žinojimas, kad esi reikalingas ir gebi gerai atlikti savo darbą. Teigiamas grįžtamasis ryšys iš kolegų,taip pat iš pacientų. Savirealizacija. Trumpesnės darbo valandos, ilgesnės atostogos. Darbo vieta (įskaitant ir kabinetą) ir dar daug įvairių smulkių dalykų.

Kokius puoselėjate lūkesčius?

Tobulėti.

Ačiū

Kalbėjosi Roma Sinkevičiūtė