Keramikos darbų paroda Sakraliniame muziejuje
Rugsėjo 17 dieną Birštono sakraliniame muziejuje pristatyta menininko Irmanto Kazlausko keramikos darbų paroda „Nuo simbolio iki atvaizdo“. Tai išskirtinė, antroji keramiko personalinė paroda, atkeliavusi į mūsų kurortą.
Šį kartą Irmantas į Birštoną atvežė keramikos darbus sakraline tema. Meno kūriniai atlikti naudojant autorinę technologiją, leidžiančią grafikos atspaudą perkelti ant porcelianinio paviršiaus, kuriuo padengta šamotinė plokštelė. Itin aukšta, daugiau kaip 1000 oC temperatūra, kurioje tris kartus degamas glazūromis dengtas darbas, suteikia jam ne tik reikiamus spalvinius niuansus, bet ir tvirtumo, būdingo ilgaamžei keramikai.
Gaminiai yra auksuojami 24 karatų aukso lydiniu, kuris išryškina ne tik estetinį plokštelės vaizdą, bet ir prasmingą kiekvieno darbo turinį.
Parodos atidarymą pradėjo Birštono meno mokyklos smuikininkė, mokytojos Angelinos Šližienės mokinė Augustė Zubavičiūtė, atlikusi G. Forė kūrinį „Pabudimas“, o muziejininkė Daiva Valatkienė perskaitė ištrauką iš „Dvasinės pratybos kasdieniniame gyvenime“.
Irmantas trumpai pristatė kiekvieną savo darbą, pasakojo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sukurtas.
Įdomu buvo sužinoti, kas jauną menininką paskatino kurti sakraline tema, naudojant netradicinės ikonos koncepciją.
„Sovietiniais laikais, kai buvau dar paauglys, susipažinau su A. Tarkovskio kūryba, kuri paliko didelį įspūdį ir „užkabino“ keistu dvasingumu. Jis ir buvo pirmasis vedlys, leidęs suprasti Dievo ženklus kasdienybėje“, – sakė parodos autorius.
I. Kazlauskas kalbėjo, kad gyvenimas be tikėjimo dar nereiškia, jog nėra ilgesio nepažįstamai Anapusybei. Tas ilgesys leidžia gyventi, bet neduoda ramybės, tarsi kviečia eiti tolyn, į tai, kas dar neatrasta, o gal nesuprasta. Keisti ženklai ir sutapimai ilgus metus vedė link tikslo, bandymo suprasti sakralųjį atvaizdą, kol galiausiai buvo nutapyta pirmoji ikona.
„Tikroji ikona yra tapoma ant medžio lentos tikrąja tempera, o aš tokią ikoną perteikiau per keramiką. Aš kuriu savaip, rinkdamasis kelius klaidžiame dvasinio gyvenimo žemėlapyje, todėl galimi kai kurie neatitikimai ir improvizacijos“, – sakė I. Kazlauskas.
Menininkas paaiškino, ką reiškia simboliai jo kūryboje ir kaip tai atrodo paveiksluose. Dažnas simbolis – žuvis, kurią piešė krikščionys. Ką gi šis simbolis reiškia? Anot I. Kazlausko, tai pats trumpiausias išpažinimas „Jėzus Kristus Dievo Sūnus Gelbėtojas“ – tai labai stipru, o iš pirmųjų graikiškų raidžių sudėtas žodis reiškia žuvį.
Viename kūrinyje yra pavaizduotas Šv. Petras, einantis per vandenį ir traukiantis tinklą, kituose – Aušros vartų paveikslo motyvas, „Kryžius su pumpurais“, „Kuriantis angelas“, „Dešimt Dievo įsakymų“ ir kt.
Parodos autorius pasakojo, kad jis padaro visus dirbinius, o auksu juos apdailina žmona Rasa. Tai lyg ir jų abiejų darbas bei kūryba.
Už tokią įdomią ir dvasingą parodą autoriui dėkojo ne tik muziejaus darbuotojai, bet ir lankytojai. Kas šeštadienį negalėjo dalyvauti pristatyme, turės laiko apžiūrėti nuostabius kūrinius iki lapkričio mėnesio.
