Gedulo ir vilties dieną prisiminta ir Ukrainos tautos tragedija
Birželio 13 d., paminint Gedulo ir vilties dieną, Prienuose, prie Laisvės aukuro miesto širdyje, buvo padėta gėlių puokštė, o Kultūros ir laisvalaikio centre vyko renginys, kurio garbės svečiais tapo švedų vertėjas, žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas bei Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“.
Gedulo ir vilties dienos minėjime, kurį bendromis jėgomis rengė kultūros darbuotojai ir muziejininkai, dalyvavo Prienų Garbės piliečio, šviesaus atminimo Lietuvos partizano Antano Lukšos našlė ir sūnus Kęstutis, Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės atstovai, buvę tremtiniai, jų palikuonys.
Renginio vedėja Alma Vaišnienė susirinkusiesiems priminė svarbiausius istorijos faktus apie trėmimus į Sibirą ir pakvietė tylos minute pagerbti visų tremtinių bei žuvusių už Lietuvos laisvę tautos sūnų ir dukterų atminimą ir nunešti gėlių prie Laisvės aukuro. Rimties ir susikaupimo akimirkomis skambėjo smuiko melodijos, kurias atliko Prienų meno mokyklos smuikininkų trio.
Lietuvių tautos genocidas, tęsęsis dešimt metų, atėmė iš ištremtųjų tai, kas brangiausia – laisvę ir tėvynę. Šie žodžiai skambėjo jų lūpose, dainose, eilėse, laiškuose, o karštas meilės tėvynei jausmas ir begalinė viltis sugrįžti padėjo daliai jų išgyventi.
Tikėjimas ir viltis niekada neapleido tremtinių. Ir partizanų, kurių kovomis domisi 1993 metais Lietuvą pažinęs ir joje antrus namus susikūręs švedas Jonas Ohmanas. Pokario rezistencijos istorijos tyrinėtojas matė ir Lietuvą po Kovo 11-osios, ir Ukrainą po Maidano revoliucijos. Karo draskomoje Ukrainoje atsidūręs visuomeninės organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas ir koordinatorius Jonas Ohmanas vyksta į Ukrainą su humanitarine ir kitokia pagalba, daug bendrauja su karininkais ir paprastais kariais, kalbasi politiniais klausimais. Visada kartu – ir susitikime Prienuose – artimiausia keturių žmonių komanda ir žaislinė panda, tapusi Jono Ohmano talismanu. Pandos pravardę „prilipdė“ Jonui ir bičiuliai ukrainiečiai. Komandoje yra viena slavė Žana, kitų užsieniečių, kurie, pasak švedo, vienaip ar kitaip susiję su Lietuva ir neliko nuošalyje Ukrainos įvykių.
Su tarptautinio fondo įkūrėju į Prienus atvyko viena iš komandos narių – jauna mergina Kotryna, kurios giminėje buvo ir tremtinių, ir partizanų. Senelis kilęs iš Dūmiškių kaimo, močiutė – nuo kito Lietuvos krašto. Abu buvo išvežti ir susipažino tremtyje.
Renginio metu Jonas Ohmanas pristatė trumpą jaudinantį filmą apie Ukrainą ir keletą skaidrių iš susitikimų su tremtiniais ir partizanais. Skaidrėse slinko ukrainiečių karių gyvenimo fronte vaizdai, skambėjo jautrus, vaikiško nuoširdumo ir dėkingumo kupinas septynmetės mergaitės Nastios laiškas kariui, kovojančiam už Ukrainos žmonių laisvę.
Po trumpos ir emocingos įžangos svečias papasakojo apie fondo „Blue/Yellow“ įkūrimą, kelionių į Ukrainą tikslus, susitikimus su kariais, pasidalijo žiniomis ir asmeninėmis įžvalgomis apie tai, kas šiandien vyksta pasaulyje ir Ukrainoje bei Lietuvos vaidmenį tame procese. Tai, kas vyko prieš 25 metus Lietuvoje, Jonas Ohmanas pavadino savotišku Lietuvos Maidanu. Lietuva atstovėjo savo laisvę, o ukrainiečiams, anot jo, tai yra didžiulis pavyzdys ir įkvėpimas. Juolab kad Lietuva, teigė jis, yra pirmoji, galima sakyti, šalis, kuri rimtai pradėjo remti Ukrainą. Švedas sveikino Lietuvos aktyvios visuomenės ir ypač aukščiausios valdžios tvirtą poziciją Ukrainos atžvilgiu ir rodomą moralinį palaikymą. Kaip žmogus, žinantis karybos, geopolitikos situaciją, Jonas Ohmanas tikino, kad Lietuva elgiasi labai teisingai. „Jokia šalis taip nepasireiškė – nuo diplomatinių iki karinių dalykų. O Lietuva tokia maža ir tokia aktyvi. Deja, ir gaila, kad Lietuvoje ne kiekvienas dar tai supranta, – apgailestavo jis. – Įvairiais periodais Rusijos bandymai padaryti lietuvius vergais nepavyko. Dabar tai bandoma daryti su ukrainiečiais, todėl sustoti negalima“, – įsitikinęs karo ekspertas, pasidalinęs savo nuojauta, kad yra tam tikras šansas ir galimybė, jog šįkart pavyks atkariauti saugumą ir ramybę šimtmečiams į priekį.
Fondo „Blue/Yellow“ įkūrėjas ir koordinatorius organizuoja labdaringą veiklą ir humanitarinės pagalbos pristatymą iš Lietuvos ir kitų ES valstybių į Ukrainą jau dvejus metus. Paramos vertė kartais siekia ir 200 000 eurų. Per šiuos metus jis sako supratęs, kad veiksmai, jei juos apgalvoji ir veiki ryžtingai, turi tikslą. Dabar fondas jau turi rimtą komandą, savanorių, iš viso arti šimto žmonių, turinčių patirties, kurie pakaitomis veža į frontą Ukrainos kariams paaukotus pirmojo būtinumo daiktus: šalmus, neperšaunamas liemenes, drabužius, medicinos priemones, maistą. Ukrainoje savo ruožtu taip pat yra komandos, kurios perima krovinius ir pristato į dalinius, kuopas ir kt. Keletą kartų, sakė morališkai ir fiziškai ukrainiečius remiantis Jonas Ohmanas, organizacijos ir savanorių indėlis buvo ypač reikšmingas. Vienu metu ukrainiečiai, gavę naktinio matymo prietaisų, galėjo matyti priešą ir sustabdyti separatistus. Palyginęs Ukrainą šiandien ir Lietuvos pokarį, švedas patikino, kad jei būtų nors kažkiek tokios paramos tais laikais, šaliai būtų buvusi didelė pagalba.
Susitikimo metu svečias sulaukė ne vieno klausimo iš salės. Buvo klausiama, kokia gali būti Europos Sąjungos ateitis ir perspektyvos, ar yra šansų, kad Krymas sugrįš į ukrainiečių rankas ir kt. Jono Ohmano nuomone, ES idėja yra gera, sąjunginė Europos idėja lieka, bet ji pasikeis: „Netrukus turėtume pamatyti ES kariuomenę viena ar kita forma, nes NATO pernelyg tampa sudėtinga, sunkiasvorė.“ Krymo sugrąžinimas, švedo nuomone, įmanomas tik po visiško Rusijos kracho. „Bet tada bus kiti dalykai. Istoriškai Krymas visą laiką buvo konfliktų objektas“, – samprotavo svečias. Į klausimą, ar galima sugrąžinti Donbasą, Jonas Ohmanas atsakė: „Ukrainiečiai sako, kad gal ir nereikia Donbaso, bet jeigu nusileisią, rytoj bus Charkovas, kitos teritorijos. Nusileisti – jokiu būdu! Rusija turi būti neutralizuota. Svarbiausia šiandien ukrainiečiams – turėti alternatyvas: karines, ekonomines, tarptautines. Jiems reikia įvairių sričių ekspertų konsultacijų, pagalbos, kaip tvarkytis, kaip gyventi toliau. Ir tas procesas vyksta. Lėčiau, negu norėtųsi, bet vyksta procesai, keičiantys Ukrainą. Lietuvių galimybės daryti savo darbus įvairiose sferose Ukrainoje yra didelės.“ Daug keliaujančio Ukrainos ir Lietuvos draugo įsitikinimu, Lietuvos perspektyvos ne tokios ir prastos, bet daug kas priklauso nuo jaunimo. „Lietuva – ypatingai gražus kraštas. Mylėkite, puoselėkite jį. Nebijokite jo ginti ir viskas bus gerai“, – skatino žurnalistas, publicistas ir kinematografininkas, organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.
Gedulo ir vilties dienos minėjimą pradėjo ir užbaigė prisiminimams, apmąstymams, susikaupimui kviečianti muzika. Renginio dalyviams koncertavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla, koncertmeisterė Roberta Daugėlaitė), fleita grojo Romantas Daugėla.
