Mokytojų streikas nepaveikė Nacionalinio diktanto dalyvių Prienų rajone
Vasario 27 d. į visas savivaldybes, bibliotekas bei kai kurias mokyklas išbandyti savo jėgas skubėjo lietuvių kalbą gerai išmanantys arba tiesiog prie pilietinės akcijos norintys prisijungti lietuviai.
Išmėginti save Nacionaliniame diktante skubėjo ir Prienų rajono gyventojai bei moksleiviai. Iš viso Prienų rajono įstaigose Nacionalinį diktantą rašė 113 kraštiečių. Daugiausiai dalyvių sulaukta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje – čia pagal radijo bangomis sklindantį tekstą mitriai plunksną judino 22 diktanto dalyviai. Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje diktantą rašė 18, Purvininkų bibliotekoje – 4 dalyviai.
Nacionalinį diktantą kvietė rašyti ir mokyklos, tiesa, sklandant kalboms apie mokytojų streiką, iš praėjusiais metais diktanto rašyme dalyvavusių 300 šalies mokyklų beliko vos 90, tačiau dėl per mažų atlyginimų respublikos mokytojų atsisakymas dalyvauti tautiškumą skatinančioje akcijoje neturėjo įtakos Prienų rajono ugdymo įstaigoms.
Prienų rajono Pakuonio pagrindinėje mokykloje diktantą rašė 8 moksleiviai ir 4 suaugusieji, Balbieriškio pagrindinėje mokykloje – 6 moksleiviai ir 1 suaugusysis, Skriaudžių pagrindinėje mokykloje – 7 moksleiviai ir 3 suaugusieji, Stakliškių gimnazijoje – 19 moksleivių, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje – 16 moksleivių, Naujosios Ūtos pagrindinėje mokykloje – 3 suaugusieji, Išlaužo pagrindinėje mokykloje – 2 suaugusieji.
Pasak Nacionalinį diktantą Prienų rajono savivaldybėje koordinavusios Prienų rajono savivaldybės kalbos tvarkytojos Vaidos Peleckienės, nuomonės dėl šių metų teksto sudėtingumo išsiskyrė.
Dauguma atėjusiųjų rašyti džiaugėsi dar viena galimybe pabūti kartu, susitikti neabejingus savo kraštui pažįstamus žmones.
Poetas iš aukštai stebėjo ir džiaugėsi
Šeštadienį Nacionalinis diktantas buvo rašomas ir Prienų r. Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje bei viename iš jos padalinių – Purvininkų bibliotekoje. Ten diktantą rašyti panoro 4 gyventojai, bibliotekoje Prienuose – 22 prieniečiai.
Rašyti Nacionalinį diktantą Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje susirinko įvairaus amžiaus ir specialybių visuomenės atstovai. Visi – jautėsi – pakiliai nusiteikę, su nedideliu jauduliu širdyje. Vieni diktantą rašyti atvyko pirmą kartą, kiti dalyvavo jau penktą, šeštą, septintą ir net aštuntą. Keletas – šeimyninėmis poromis: Danutė ir Gediminas Olsevičiai, Lina ir Jonas Aleknavičiai. Tarp po vieną kartą diktanto konkursą praleidusiųjų buvo teisininkas Audrius Narvydas ir vieno iš konkurso rajoninių etapų nugalėtoja bei finalinio etapo Vilniuje dalyvė, Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, kuri labai džiaugėsi, kad šiais metais pirmą kartą Nacionalinis diktantas buvo rašomas ir šalies bibliotekose, o Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka sulaukė nemažo būrelio dalyvių. „Visada galvoju, kad rašyti diktantą bendruomeniškai, kartu su visu pasauliu yra didelis pasididžiavimas“, – sakė direktorė.
Viena iš Nacionalinio diktanto senbuvių mokytoja Danutė Skaudickienė šiais metais rašyti atvyko viena, o anksčiau, kai mokine dar buvo dukra, į konkursą skubėdavo abi kartu.
Danutė Olsevičienė neslėpė su vyru Gediminu labai laukę šios dienos. Kartu su bendruomene sutuoktiniai diktantą rašė pirmą kartą (anksčiau tai darydavo tik namuose, teksto klausydamiesi per Lietuvos radiją), nors planų buvo ir pernai. Tada jiems sutrukdė kelionė. „Ėjau kaip į egzaminą. Man labai svarbu švari lietuvių kalba. Negaliu pakęsti svetimybių, iškraipymų, barbarizmų. Net ir tarptautinių žodžių reikėtų vengti, jeigu juos galima pakeisti lietuviškais gražiais išsireiškimais“, – savo mintimis po diktanto pasidalino D. Olsevičienė.
Nacionalinis diktantas nėra egzaminas, nors dalis žmonių būtent taip jaučiasi.
Kaip užsiminė keletas Nacionaliniame diktante dalyvavusiųjų pirmąjį kartą, rašyti diktantą poeto Justino Marcinkevičiaus memorialiniame kambaryje, stebint poetui iš aukštybių buvo ypatingas jausmas, keliantis ir pasididžiavimą, ir didelę atsakomybę.
Diktanto tekstas daugumai nepasirodė labai sunkus, bet itin džiugino savo grožiu, prasmingumu, jausminiais atspalviais. „Labai aktualus ir gražus tekstas“, – pasidžiaugė pirmą kartą diktantą rašiusi prienietė Rūta Bekešienė.
Nacionalinis diktantas – ypatinga šventė, suteikianti galimybę ne tik pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias, pabūti su draugais, bičiuliais, bendruomene, bet ir įpareigojanti kiekvieną puoselėti gimtąją kalbą, daugiau ja rašyti, skaityti knygas, gražinti ją ir neleisti išsigimti ar visiškai nunykti.
Birštono savivaldybėje nacionalinį diktantą rašė 14 žmonių
Vasario 27 dieną visose Lietuvos savivaldybėse jau devintą kartą buvo organizuotas Nacionalinio diktanto rašymas. Birštono savivaldybėje rašyti Nacionalinį diktantą ir pasitikrinti savo raštingumo žinias panoro 14 asmenų, tarp jų ir keli Birštono gimnazijos moksleiviai.
Nacionalinio diktanto tekstą (Danutės Kalinauskaitės „Sugrįžimas“) per LRT radijo pirmąją programą skaitė LRT žinių vedėjas Paulius Šironas. Konkursą organizavo VšĮ Pilietinės minties institutas.
Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Raštingiausi žmonės paaiškės kovo pirmomis dienomis.
Birštono savivaldybėje už nacionalinio diktanto rašymą buvo atsakinga savivaldybės kalbos tvarkytoja Kristina Leonavičienė.
Pasak rašiusiųjų, tekstas nebuvo labai sunkus, tačiau galima pareikšti pastabas diktoriui dėl teksto skaitymo. Vienus sakinius kartojo po kelis kartus, o kitus, ypač ilgesnius, tik po kartą. Dėl to ne visi spėjo parašyti, teko laukti, kol skaitys visą tekstą antrą kartą.
