„Aš sodinau, bet Dievas davė augimą“
Vasario 2-oji – „Žiburio“ diena ir gimnazijos įkūrėjo Pelikso Martišiaus gimtadienis, kurį kasmet Prienų „Žiburio“ gimnazija pamini išskirtinai. Įsimintinas rytas prasidėjo šv. Mišiomis Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. Vėliau gimnazijos aktų salėje istorijos mokytojai Vida Degutytė, Vilija Juodsnukienė ir Irena Teišerskienė vedė netradicines pamokas „Žiburio“ gimnazijos bendruomenei.
Netradicinių pamokų metu buvo prisiminti kunigo Pelikso Martišiaus reikšmingiausi gyvenimo epizodai ir darbai bei vienas iš kilniausių – siekis matyti Lietuvą, skendinčią žydinčiuose soduose, o su pakelėse pasodintais medžiais augančią ir jaunąją kartą. Kartu su paties pasodintu sodu gimnazijos direktorius augino ir gimnazistų kartas. Ir nors legendinio sodo jau nebėra, į žemę subirusios jo vaisių sėklos tebeaugina „medžius“ ir duoda gausų derlių – į gyvenimą išleista jau per 90 „Žiburio“ laidų.
Simboliška, kad gimnazijos įkūrėjo lūpomis kalbėję jaunieji dramos studijos aktoriai, vadovaujami etikos mokytojos Almos Vaišnienės, atliko meninę kompoziciją „Sodai“. Jos metu prieš žiūrovų akis prabėgo visa P. Martišiaus biografija – jo gimimo, vaikystės ir mokslo vietos, pamąstymai apie lietuvybę ir savojo pašaukimo atradimas, vikaravimas Višakio Rūdoje, knygnešystė ir atvykimas į Prienus steigti mokyklą, pastangos pastatyti mokiniams nuo niekieno nepriklausomą mokslo įstaigą ir vaikštinėjimas su kepurėle po bažnyčias, prašinėjant aukoti gimnazijos statybai, ir… 1925 m., kuriais išleista pirmoji „Žiburio“ gimnazistų laida.
P. Martišius „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi dirbo iki 1940 m. ir vėliau – vokiečių okupacijos metais. Bolševikų okupacijos metais kurį laiką klebonavo Prienuose, o vėliau buvau perkeltas į Simną. Čia 1955 m. gruodžio 30 d. eidamas 75-uosius metus mirė. Pasak biografų, 1956 m. sausio 2 d. tūkstantinė minia jo palaikus palydėjo į Prienų kapines. Ant jo antkapinio paminklo užrašas: „Aš sodinau, bet Dievas davė augimą“. Jo devizas: MOKSLAS, DARBAS ir DORA yra ir šiandieninės „Žiburio“ gimnazijos kelrodis.
Įspūdingą „Žiburio“ dienos renginį papuošė gimnazistų dainos, muzika, jį praturtino pasakojimai apie gimnazijoje besimokiusius ir ją baigusius abiturientus, kurie garsina Lietuvą ir pasaulį: rašytojus, poetus, kalbininkus, teisininkus, medikus, sportininkus, mokslininkus ir daug kitų. Mokiniai su pagarba prisiminė vieną iškiliausių gimnazijos mokinių Justiną Marcinkevičių, gimnaziją baigusį 1949 m., kalbininką, tos pačios laidos abiturientą Joną Kazlauską ir jo mėgstamą dainą „Upės plauks į melsvą tolį…“ .
Neliko užmiršti ir jaunesniosios kartos gimnazistai: 1989 m. laidos abiturientė, aktorė ir rašytoja Eglė Aukštakalnytė, išgarsėjusi knygomis „Mama Afrika“ ir „Mamahuhu, kurios buvo pristatytos ir Prienuose, kita „Žiburio gimnaziją baigusi aktorė – Belgijoje gyvenanti Irina Lavrinovič, kurią, kaip ir Eglę, paviliojo meilė užsieniečiui.
Nuskambėjo ir gydytojų bei sportininkų pavardės: 1988 m. laidos abituriento Eimanto Švedo – Kauno klinikų Ginekologijos skyriaus onkoginekologo, dirbančio ir Malmės moterų klinikoje Švedijoje, 1989 m. laidos abiturientės, Kauno klinikų Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos skyriaus vadovės, gydytojos akušerės-ginekologės doc. dr. Meilės Dobilaitės-Minkauskienės, krepšininko Pauliaus Ivanausko, žaidusio įvairiuose profesionalų klubuose LKL, dabar žaidžiančio „Prienų–Birštono „Vytauto“ klube, Mantės Kvedaravičiūtės – Lietuvos moterų rinktinės narės.
Užsiminta apie įdomiausias „Žiburio“ gimnazijos laidas. Jau pirmosios 1925, 1926, 1927 m. negausios laidos (po 16–19 abiturientų) davė Lietuvai šiuos garsius žmones: filosofijos mokslų daktarą ir poetą Antaną Maceiną, teisininką, ekonomistą, valstybinio banko direktorių Igną Skirgaudą, garsią JAV akių gydytoją, medicinos mokslų daktarę Mariją Juškevičiūtę-Baliūnienę. Pirmosios laidos net 4 (iš 19), 1928 m. laidos 4 abiturientai tapo kunigais. 1949 m. net 8 abiturientai pasirinko studijuoti lituanistiką, tarp jų ir Justinas Marcinkevičius. 1968 m. gimnaziją baigė žymus boksininkas Juozas Juocevičius. Mokyklos vardą garsina ir broliai Žiogai. Net keturi 1989 m. laidos abiturientai mokyklą baigė aukso medaliu.
O kiek dar jų nebuvo paminėta! Kiek dar yra gydytojų, profesorių, mokslininkų ir kitų profesinių ir kūrybinių aukštumų pasiekusių žmonių, baigusių Prienų „Žiburio“ gimnaziją!
Po dvejų metų – 2018 m. – gimnazija švęs 100-metį. Laiko yra, tad mokytojai ir gimnazistai žadėjo suspėsiantys susipažinti ir su kita medžiaga, kurią toliau rinks klasės.
Renginio metu pasidžiaugta „Žiburio“ gimnazijoje dirbusiais ir tebedirbančiais mokytojais, kurie ir baigė šią gimnaziją. Po trumpo jų pristatymo kiekvienam gimnazistai įteikė knygų skirtukus su svarbiausiomis „Žiburio“ gimnazijos istorijos datomis. O pabaigoje tradiciškai visi sugiedojo gimnazijos himną.
Už didelį nuostabų būrį žymių gimnazijos mokinių nuoširdus ačiū tartas visiems gimnazijos mokytojams, kurie išleido tokį gražų atžalyną – esamiems ir ypač buvusiems, iki šiol jaučiantiems sentimentus gimnazijai, gyvenantiems gražiais prisiminimais ir iš širdies besidžiaugiančiais tokiomis susitikimų akimirkomis.
Šventė pasiliko už durų, istorijai, tačiau į jaunystės ir darbo gimnazijoje metus nunešę prisiminimai, patirtos akimirkos daugelio buvusių mokytojų širdyse gyvos ir šiandien. Ir padėkoti organizatoriams norėjusi chemijos mokytoja Stasė Bieliūnienė kalbėjo ne vien savo vardu.
„Auginame vaikus, mokome vaikus/ It želmenis ir duoną./ Dairydamies į saulę ir derliaus laukdami./ Seniai supratome, kad perdega aguonos,/ Nužydi jazminai ir praeitin pradingsta metų metai…“ Tai nežinomo autoriaus eilės, padeklamuotos buvusios mokytojos, į mokytojo pašaukimą ir žmogaus gyvenimą pažvelgusios nuo nemažos metų kalvos.
Ji džiaugėsi, kad ilgamečiai „Žiburio“ gimnazijos mokytojai nebuvo užmiršti ir pakviesti į gimnazijos įkūrėjo garbei skirtą renginį pačios gimnazijos direktorės Irmos (taip ji prisistatė telefonu). Stebėjosi mokyklos organizuotumu – pradedant šv. Mišiomis bažnyčioje, nuostabiu muzikos mokytojos mokinių pasiruošimu šv. Mišių maldoms – giesmėms, kūrybingomis atnašavimo dovanomis ir baigiant švente gimnazijoje. Didžiausia laimė, sakė mokytoja, buvo išgirsti kunigo Arno įtikinamus, nuoširdžius homilijos žodžius, priverčiančius kiekvieną susimąstyti apie žmogaus pašaukimą ir jo vietą gyvenime. „O pakviesti į gimnaziją pamatėme tą „sodą“, kurį augino P. Martišius, ir tą „derlių“. Koks išradingumas, sumanumas dabartinių moksleivių! (Be abejo, mokytojų, jiems vadovaujančių, dėka). Dėkojame už įdomiai, naujoviškai pravestą koncertą, išradingai ir vaizdžiai perteiktus žymiausių žiburiečių portretus – ne tik Maceinos, Marcinkevičiaus, bet ir kitų kūrybingų, talentingų, savo darbais ir pasiekimais mus džiuginančių žmonių. Be galo esame dėkingi gimnazijai, kad mūsų nepamiršta ir pakviečia kartu pasidžiaugti tais pasiekimais. Jaučiamės, kad ir mūsų dalelė darbo įdėta“, – buvusių „Žiburio“ gimnazijos mokytojų vardu dėkojo buvusi chemijos mokytoja S. Bieliūnienė.
Parengė Roma Sinkevičiūtė
