Ugdyti Lietuvos ir pasaulio pilietį

Prienų švietimo centro laimėtas 2015 m. „Erasmus+“ bendrojo ugdymo sektoriaus 2 pagrindinio veiksmo projektų konkursas suteikė galimybę realizuoti visą savo potencialą ir 2015–2017 m. įgyvendinti projektą „Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje“. Projekto pradžia – 2015 m. rugsėjo mėnuo, pabaiga – 2017 m. rugsėjo mėnuo. Pirmasis projekto žingsnis – pasitikrinti, kokia yra pilietinės kultūros (geriau „pilietiškumo ugdymo“) situacija Lietuvos ir (jeigu tai bus įmanoma) užsienio mokyklose – projekto partnerėse, padaryti lyginamąją analizę ir numatyti tolimesnius žingsnius: kokiais metodais, kokiomis priemonėmis bus siekiama pokyčio. Tai buvo akcentuojama ir pirmojo tarptautinio projektinio susitikimo metu, diskutuojant apie mokinių dalyvavimą pilietinėse veiklose, apsisprendimą, sąmoningumą, atsakomybę – net ir tai, kaip mokinys jaučiasi dalyvaudamas vienoje ar kitoje pilietiškumo akcijoje, ką jis išgyvena, ką ši veikla jiems duoda.

Apie tai, kokie yra projekto lūkesčiai ir tikslai, kokią naudą davė pirmasis parnerių susitikimas Prienuose, kalbamės su Prienų švietimo centro direktore Danute Stankevičiene ir projekto koordinatore Švietimo centro metodininke Oksana Radzvilavičiene.

Pradėkime nuo pradžių. Kaip gimė šis projektas ir koks yra jo tikslas?

O. R.: Pastaruoju metu jaučiamas pilietinio ugdymo pamokų tobulinimo, pačių mokytojų dalyvavimo pilietinėse veiklose poreikis. Norint, kad mokiniai taptų pilietiškesni, turėtų stipresnę vertybinę sistemą, aktyviai dalyvautų pilietinėse veiklose, reikia stiprinti pačių ugdančiųjų pilietiškumą, kad jie būtų pilietiški lyderiai ir taptų svarbiu pavyzdžiu savo mokiniams. Iš to išplaukia ir projekto tikslas – ugdyti mokyklų vadovus ir mokytojus kaip pilietinius lyderius, stiprinant jų kompetencijas, susijusias su moksleivių nacionalinio ir europinio pilietiškumo ugdymu.

Kokias pagrindines veiklas vykdysite per šiuos trejus metus?

O. R.: Projekto metu planuojame sukurti pilietiško lyderio ugdymo modelį, kurį, net ir pasibaigus projektui, bus galima taikyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokyklose.

Kaip bus rengiamas pilietiško lyderio ugdymo modelis. Kokius pagrindinius kriterijus galite išskirti?

O.R.: Svarbiausias dėmesys bus skiriamas šiems kriterijams: mokytojai turi aktyviai ir atsakingai dalyvauti kasdieniame mokyklos gyvenime, sprendžiant klasės, mokyklos, bendruomenės problemas, įsitraukti į visuomeninę veiklą, priimant bendrus sprendimus grupėje. Vienas pagrindinių pilietiškumo ugdymo gebėjimų – problemų sprendimas. Svarbus mokinių išvadų ir kūrybingų pasiūlymų teikimas probleminėms situacijoms pakeisti ir pagerinti, aktyvus dalyvavimas, nagrinėjant ir sprendžiant aktualias vietos, nacionalines ir globalines problemas.

D. S.: Pilietiškumo ugdymas aprėpia platų mokymosi elementų spektrą: tai – žinios ir suvokimas (demokratiniai procesai, įstatymai ir taisyklės, žiniasklaida, žmogaus teisės, darni raida, globalaus pasaulio bendruomenė), įgūdžiai ir gebėjimai (kritinis mąstymas, informacijos analizavimas, nuomonės reiškimas, dalyvavimas diskusijose ir debatuose, derybos, konfliktų sprendimas, dalyvavimas bendruomenės veikloje), vertybės ir požiūriai (pagarba savo šaliai, teisingumui, demokratijai, įstatymams, tolerancija). Pilietiškumo ugdymas laikomas paveikiu, kai jis yra aktyvus (mokomasi įsitraukti į praktines veiklas), aktualus (nagrinėjamos aktualios problemos, su kuriomis susiduria visuomenė), kritiškas (skatinama mąstyti savarankiškai), paremtas bendradarbiavimu (pasitelkiamas darbas grupėse), interaktyvus (rengiamos diskusijos ir debatai), skatinantis dalyvavimą (suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę, įsitraukti į aktyvią veiklą).

Kalbate apie tai, kas svarbu ugdant ir auginant pilietišką jauną žmogų. O kokie kriterijai bus taikomi mokytojui, šios kartos ugdytojui?

O. R.: Mokytojams, atsižvelgiant į šių kriterijų svarbą, bus taikomi tiek teoriniai, tiek praktiniai ugdymo būdai, kurie stiprins vertybinę sistemą, tobulins žinias, skatins aktyvų dalyvavimą pilietinėse veiklose, įdomių ir praktika paremtų pilietiškumo pamokų vedimą mokiniams. Bus taikomi aktyvaus dalyvavimo, kritiško mąstymo, problemų sprendimo, diskusijomis ir debatais paremti metodai, siekiant perteikti, kad pilietiškumas yra daugiau nei mokomasis dalykas. Pasirinkus geriausius mokymo metodus ir priderinus prie bendruomenės poreikių, išugdytos vertybės ir įgyti įgūdžiai turės teigiamos įtakos visų gyvenimui, paremtam demokratija, teisėmis ir atsakomybe.

Ką davė pirmasis susitikimas, vykęs Prienuose?

D. S.: Labai svarbu yra tai, kad susitiko visi partneriai. Vieni kitus pažinome, prisistatėme, žinome savo veiklas ir nuo šiol bendrauti bus daug lengviau. Kadangi mūsų projektas vadinasi „Pilietinės lyderystės ugdymas mokyklose“, bandėme pristatyti savo požiūrį, kaip kiekvienas suprantame pilietiškumą. Galima sakyti, kad pilietiškumas yra pats gyvenimas ir susidorojimas su iššūkiais. O galima sakyti, kad tai, žinoma, ir pagarba tėvynei, visos vertybės, moralė ir kita. Mums buvo labai svarbu žinoti, ar užsienio partneriai projekto erdvėje toliau dirbs ne tik kaip konsultantai, bet ir aktyviai įsitrauks į visas projekto veiklas.

Kokie užsienio partnerių atsiliepimai apie pirmąjį tarptautinį susitikimą Lietuvoje?

D. S.: Visų reakcija buvo teigiama. Visi partneriai rimtai ruošėsi susitikimui, parengė pranešimus, dalyvavo diskusijose. Manome, kad jiems didelį įspūdį paliko visas pasirengimas susitikimui ir tai, kaip pristatėme savo mokyklas, kaip pateikėme tarptautinio susitikimo turinį, savo nuostatas, klausimyną. Klausimynas po žiemos atostogų bus pateiktas mokiniams ir per mokinio suvokimą mes spręsime, kaip turi keistis mokytojas, mokykla. Visas šis virsmas ir mūsų lūkestis pokyčiui, manau, juos labai motyvavo rimtai žvelgti į šį projektą ir jame dirbti.

Kaip gimė klausimynas ir kokia jo prasmė?

O. R.: Kadangi šio projekto tikslas yra sukurti pilietiškumo ugdymo modelį, kurį būtų galima pritaikyti Lietuvos ir užsienio mokyklose, Baltijos regiono tyrėjų asociacija pirmiausia paruošė klausimyną, skirtą pasitikrinti situaciją mokyklose, iš kurio sužinosime, kokia yra pilietiškumo ugdymo situacija mūsų mokyklose ir kaip ją pagerinti. Panašią apklausą atliksime ir projekto pabaigoje, kad galėtume įvertinti pokyčius.

Klausimai bus skirtingi jaunesniems ir vyresniems mokiniams, orientuoti į jų realaus dalyvavimo ir vidinio suvokimo apraiškas. Kartu bus apklausti ir mokytojai. Klausimynas bus anoniminis, bet kiekviena mokykla žinos savo apklausos rezultatus. Visi partneriai susipažins su išvadomis, identifikuos tobulintinas sritis ir susidarys planą situacijai gerinti.

Kokie projekto žingsniai?

O. R.: Šiais metais bus kuriamas pilietiško lyderio ugdymo modelis. 2016 m. rudenį planuojamas partnerių susitikimas Italijoje, kur bus aptartos kuriamo modelio taikymo galimybės ir plėtra, surengtas tarptautinis seminaras mokytojams ir mokyklų vadovams. Seminaro metu bus kalbama apie nacionalinio ir europinio pilietiškumo svarbą, pilietybės, migracijos, tautinių mažumų, žmonių teisių, vertybių formavimo, lygių galimybių, kultūrinės įvairovės klausimais. Šie mokymai turės naudos pilietinio ugdymo pamokų tobulinimui, informacijos perteikimo kokybei.

Projekto rezultatai bus viešinami tiek dalyvaujančių organizacijų viduje, tiek už organizacijos ribų, siekiant kuo plačiau skleisti informaciją apie pilietiškos lyderystės svarbą tarp mokytojų, kuri tampa pavyzdine ir geriausia mokomąja priemone vaikų pilietiškumui skatinti. Tikslinės grupės, kurioms bus taikomos numatytos projekto sklaidos priemonės – švietimo sistemos atstovai, mokyklų vadovai ir mokytojai, o kontaktinės auditorijos – tai mokiniai, pilietinės organizacijos, žiniasklaida, visuomenė.

Numatyta ir daugiau įvairių veiklų: bus sukurta projekto svetainė, vyks tarptautiniai pilietiškiausio mokytojo ir pilietiškiausios akcijos rinkimai, galutinė tarptautinė konferencija Lietuvoje.

Ko tikimasi, pasibaigus projektui? Koks turėtų būti ilgalaikis rezultatas?

D.S.: Tikimasi, kad projekto įgyvendinimas įkvėps visų šalių partnerius toliau plėtoti pilietiško lyderio ugdymo idėją, kurti, mokytis ir bendradarbiauti, paskatins švietimo, taip pat regionų vystymąsi, prisidės prie naujų metodų ir pilietinių iniciatyvų kūrimo, prie mokinių aktyvaus įsitraukimo į vykdomas iniciatyvas ir tolimesnės motyvacijos būti pilietiškais.

Manome, kad projekto metu sukurtas pilietiško lyderio ugdymo modelis dalyvaujančiose institucijose bus naudojamas ir projektui pasibaigus, skatinant kuo daugiau pedagogų taikyti jį, skatinant tolimesnį ir platesnį pilietiškumą visuomenėje, pilietiškumo ugdymo pamokų kokybės tobulinimą. Atlikta lyginamąja analize bus remiamasi plėtojant tolimesnę pilietiškumo skatinimo veiklą.

Minėjote apie pilietiškiausio mokytojo ir akcijos rinkimus? Koks gali būti šios vienos iš veiklų tikslas?

O. R.: Pilietiškiausio mokytojo, klasės, akcijos rinkimai, manome, turės ilgalaikį poveikį patiems mokytojams, mokiniams ir visai mokyklai. Remiantis gerąja patirtimi ir įgytomis žiniomis, siekiama, kad pilietinės akcijos taptų mokyklos tradicija ir būtų organizuojamos po projekto pabaigos, gerinant mokyklos įvaizdį, skatinant mokytojus tapti pilietiniais lyderiais mokykloje, o mokinius aktyviai įsitraukti į pilietines veiklas.

Kada planuojamas artimiausias susitikimas ir koks jo tikslas?

D. S. :Antrasis projekto partnerių susitikimas numatytas Norvegijoje 2016 m. gegužės mėnesį. Jo metu aptarsime projekto eigą, numatysime tolimesnius žingsnius, susipažinsime su Norvegijos mokyklų pilietiškumo ugdymo patirtimi.

Ačiū.