„Rojaus obuoliukai“ susirinko jau 15-ąjį kartą
Lapkričio 21-22 dienomis Birštono kultūros centre vyko graži šventė. Penkioliktąjį rudenį Birštono gyventojus ir svečius džiugina graži suaugusiųjų teatrų šventė-festivalis „Rojaus obuoliukai“. Negali palikti žiūrovų abejingų puikiai pastatytos pjesės, atlikti originalūs vaidmenys. Žinome, kad vaidina mėgėjai, o ne profesionalai, tačiau kartais tai tenka pamiršti, nes vaidinama be galo nuoširdžiai ir verčia tuo patikėti žiūrovus.
Pirmiausia visus su jubiliejiniu mėgėjų teatrų festivaliu pasveikino Birštono kultūros centro režisierius Rimantas Jacunskas, o vėliau sveikinimo žodis buvo suteiktas Birštono tarybos nariui, buvusiam vicemerui Juozui Aleksandravičiui. Jis pasidžiaugė, kad per penkiolika metų pakilo artistų meistriškumas, įvairesnis tapo ir repertuaras.
„Džiaugiuosi, kad žmonės mėgsta teatrą ir jame lankosi. Taip pat malonu, kad netrūksta ir artistų, norinčių vaidinti. Ateini į teatrą – matai gyvenimą, išeini į gatvę – matai teatrą“, – juokavo J. Aleksandravičius, sveikindamas XV teatrų šventės festivalio dalyvius.
Pirmieji scenoje pasirodė svečiai iš kaimyninės Lenkijos – Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras. Kaimynai parodė Stasio Žemaičio komediją „Mirta Činčibėraitė, arba 15 000 litų“, kurią režisavo Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Komedijoje parodoma, kaip reikia vertinti tarpusavio santykius, kurių negalima grįsti vien piniginiu išskaičiavimu.
Per pertrauką tarp spektaklių vyko festivalio dalyvių kūrybinė laboratorija. Užsiėmimą vedė Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vyriausias specialistas, režisierius ir aktorius Ramūnas Abukevičius, papasakojęs apie vaizdingo garso formavimą ir balso lavinimą, ką reikia artistui žinoti ir įsiminti atliekant vaidmenį. „Žodis, garsas yra vidinio pojūčio dalykas, kaip ir viskas, kas atliekama scenoje kuriant vaidmenį. Turime vienu ar kitu būdu suteikti personažui vidinės motyvacijos, kad vaidmuo būtų atliktas įtikinamai. O kalbos grožis išreiškiamas per priebalsius, kas ir diktuoja personažo charakterį, kalbos manierą“, – kalbėjo R. Abukevičius.
Daugelis festivalyje dalyvavusių aktorių atėjo į šią pamokėlę ir domėjosi profesionalo aiškinamais dalykais, atliko praktines užduotis.
O šventės žiūrovai tuo metu galėjo pasižiūrėti Birštono kultūros centro teatro videofilmą pagal A. Čechovą pjesę „Piršlybos“.
Po pertraukos scenoje pasirodė Jonavos rajono savivaldybės teatras, atvežęs į Birštoną Edvardo Olbi dramą „Trys aukštos moterys“ (režisierius Jonas Andriulevičius). Daug plojimų sulaukė ir Nidos kurorto mėgėjų teatras „Spyris“, suvaidinęs P. Pundzevičiaus-Petliuko buitinę komediją „Velnias ne boba“ (režisierė Gražina Raudonienė).
Paskutiniai šeštadienio vakarą pasirodė birštoniečiai. R. Jacunsko vadovaujamas teatras kiekvienais metais šiam festivaliui pristato naują premjerą. Šį kartą scenoje pirmą kartą buvo suvaidinta buitinė drama su komedijos elementais pagal Mišelio Fermo „Durys pyška“. Todėl nenuostabu, kad Birštono kultūros centro salėje vos tilpo visi atėjusieji pasižiūrėti premjeros, o po vaidinimo į sceną vis lipo sveikintojai – draugai, šeimos nariai, kolegos.
Sekmadienį, antrą festivalio dieną, pasirodė Trakų Karališkasis teatras. Trakiečiai suvaidino Liudvikos Didžiulienės-Žmonos komediją „Lietuvaitės“ (režisierius Vytautas Mikalauskas).
Marijampolės savivaldybės Liudvinavo mėgėjų teatras „Žalias sodas“ parodė dramą pagal Kazio Borutos kūrinį „Mediniai stebuklai“ (režisierė Vita Gvazdaitienė).
Dvi dienas trukusi šventė baigėsi svečių pagerbimu ir apdovanojimais. Niekas neliko pamirštas ar nuskriaustas – visi gavo padėkos raštus, diplomus ir gražius „Rojaus obuoliukus“.
Kitais metais į Birštoną vėl rinksis mėgėjų teatro kolektyvai, puoselėjantys liaudies meną, lietuvybę, pasijuokiantys iš gyvenime pasitaikančių ydų ir negerovių.
