Dalelė Valdovų rūmų atkeliavo į Prienus
Spalio 2 dieną Prienų krašto muziejus savo lankytojus pakvietė susipažinti su unikalia Valdovų rūmų ekspozicija – kilnojama paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Pamatyti retas vertybes, susipažinti su šalies istorija, valstybės ir Valdovų rūmų raida susirinko nemažai prieniečių, atvyko ir grupė Prienų bendruomenės Vaikų dienos ugdymo centro ugdytinių su vadovėmis bei žmonės, kuriems įdomu apsilankyti tokiuose renginiuose ir praplėsti savo akiratį.
Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vyresnioji muziejininkė Gintarė Skujutė per parodos atidarymą supažindino su kilnojamąja paroda ir jos svarbiausiais eksponatais, įvardijo pagrindinius tikslus.
„Džiaugiamės turėdami galimybę pristatyti vieną ryškiausių pastarųjų metų kultūros projektų – Valdovų rūmų muziejų – ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje ir sužadinti norą, kad kuo daugiau žmonių atvyktų į Vilnių ir aplankytų šį visai Lietuvai svarbų muziejų. Norime, kad su Lietuvos istorija ir paveldu susipažintų kuo daugiau žmonių“, – sakė G. Skujutė.
Muziejininkė teigė, kad žmogus, kuris lankėsi Vilniuje daugiau kaip prieš 20 metų, šią vietovę sunkiai beatpažintų. Juk Valdovų rūmų šioje vietoje nebuvo bemaž 200 metų… Dabar Valdovų rūmai yra viena lankomiausių turistų vietų, kasmet sulaukiantys vis didesnio jų srauto.
Atvežtoje kilnojamoje parodoje yra 16 gausiai iliustruotų stendų, kuriuose apžvelgiama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raida, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, įdomiausios radinių grupės ir muziejinės kolekcijos, rūmų atkūrimo projektas ir kt.
Kadangi daugelio lankytojų akis traukė radinių stendai, istoriniai pasakojimai, tad labai buvo įdomu paklausyti archeologo Egidijaus Ožalo, kuris pradėjo rūmų gyvenvietės kasinėjimus dar būdamas studentas, 1993 metais, ir pasiliko iki šiol. Ir vis randa ką kasinėti, atrasti ir parodyti Lietuvos žmonėms.
„Džiaugiuosi, kad Valdovų rūmai sulaukia tikrai daug turistų ir lankytojų, kad daugelis žmonių, o ypač vaikai, domisi mūsų krašto istorija ir praeitimi, gal tik kitaip, kitu kampu“, – sakė E. Ožalas.
Kaip pasakojo archeologas, mes nežinome, kaip Valdovų rūmai atrodė paskutiniais metais, turime tik XVI amžiaus piešinį ir vadinamąjį G. Brauno planą. Paskui tų vaizdelių yra daugiau, jau atsiranda pietiniai ir rytiniai korpusai. Nėra tikslių duomenų, kada rūmai buvo pradėti statyti ir kada baigti. Yra užfiksuota, kad 1737 m. Fiurstenhofo plane jie dar buvo, o 1808 metais Vilniaus planas jau buvo be rūmų pastatų. Kaip sako istorija, 1779 m. caro valdžia nusprendė rūmus nugriauti. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos, o Vilnius tapo provincijos miestu, be savo valstybės simbolio – Valdovų rūmų.
Vykdant archeologinius tyrimus nustatyta, kad Valdovų rūmai yra paskutinis statinys šioje vietoje. Iš pradžių ten stovėjo mūrinė aptvarinė pilis, pastatyta XIII a., Gedimino valdymo laikais. Kunigaikščių Algirdo ir Jogailos viešpatavimo metais išaugo visas didžiulis kompleksas.
„Valdovų rūmuose randame pačius ankstyviausius bokštus, kurie bus prieinami lankytojams. Tai pats seniausias mūras Lietuvoje. Mūro siena buvo pastatyta ant medžio išlyginamųjų rąstų, kas leidžia nustatyti, kada tie medžiai buvo nupjauti. Pasirodo, medžiai stovėjo apie 700 metų ir nesubyrėjo“, – pasakojo archeologas.
XVI a. laikomas Valdovų rūmų pradžia. Manoma, kad tada buvo pastatyti dviejų korpusų gotikiniai rūmai, atsiranda ir didžiulė katedra. XVI a. antroje pusėje Valdovų rūmai plečiasi, statoma Žemutinė pilis, kur persikelia arklidės, šunidės ir kt.
XVII a. buvo pats Valdovų rūmų klestėjimo metas.
„Kasinėjimų metu rasta daug vertingų radinių. Tie radiniai unikalūs ir Europos mastu. Pagal juos buvo atkurtas rūmų interjeras – gotikinė krosnis (XVI a. kokliai), gobelenai, graviūros. Renesansinių koklių kolekcija domėjos net Luvro muziejaus direktorius. XVI a. krosnis atkurta iš koklių, o koklių graviūrų, gobelenų suformuota mada atsispindinti ir Valdovų rūmuose“, – kalbėjo E. Ožalas.
Sunku viską suminėti, apie ką kalbėjo Valdovų rūmų pamatus tyrinėjęs archeologas. Reikia patiems pamatyti kilnojamąją parodą, kuri tikrai paskatins nuvykti į sostinę ir savo akimis pamatyti tų rūmų liekanas, liudijančias apie buvusią didybę. Deja, rūmų likučiai –- tik eksponatai, kuriuos galime pamatyti. Atstatyti Valdovų rūmai šiais laikais jau daug kuo skiriasi, nors norima juos padaryti kuo labiau panašius. Bet laikmetis įneša savo pataisas.
Archeologas muziejininkas pasakojo, kad iki 2018 metų turėtų būti atidarytas visas valdovų rūmų muziejus, kuriame žmonės galės geriau pažinti savo valstybę, sužinoti jos raidos kelius, trukdžius, sunkumus ir klestėjimo laikotarpius.
Baigiantis susitikimui, E. Ožalas atsakė į klausimus, taip pat priminė, kad atkuriami Valdovų rūmai yra Lietuvos valstybingumo simbolis, pasakojo, kaip ir kam dabar panaudojama rūmų erdvė, kokie vyksta renginiai.
