Mokslininkai įspėja – šviesą spinduliuojantys ekranai kenkia sveikatai
Išmaniosios technologijos tampa vis labiau neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalimi. Visiems, kurie prieš miegą išjungia šviesas ir mėgsta pažiūrėti gerą filmą prieblandoje ar paskaityti naujienas išmaniajame telefone – turėtų susimąstyti. Mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog ryškią šviesą spinduliuojantys elektroniniai prietaisai, naudojami vakarais prieš miegą, sutrikdo žmogaus „vidinį laikrodį“. Organizmas išsibalansuoja, dėl to nukenčia visas paros ritmas – maitinimasis, budrumas bei poilsis.
Spinduliuojantys ekranai sujaukia natūralų žmogaus ritmą
Natūrali žmogaus prigimtis siejama su saulės šviesa. Mes jau gimdami, esame tarsi natūraliai užprogramuoti šviesiuoju paros metu būti aktyviais, o saulei nusileidus, atėjus vakarui, mūsų smegenys natūraliai gamina melaniną – miego hormoną, kuris mus kreipia link ramaus miego bei poilsio. Po 8 valandų miego, saulės šviesa vėl mus budina naujai dienos pradžiai.
Dažnai vakare išjungdami lempų šviesas miegamuosiuose, paliekame tik kompiuterio, išmaniojo telefono ar planšetės skleidžiamą šviesą. Šie dirbtiniai šviesos šaltiniai spinduliuoja įvairias spalvas, bet pavojingiausia iš jų – mėlyna. Mėlyna siejama su šviesiuoju paros metu – dangaus spalva, ji stimuliuoja žmogaus vidinį „laikrodį“. Tyrimas atskleidė, jog būtent ši spalva mažina mieguistumą bei išbudina organizmą iš snūduriavimo fazės. Ji slopina melanino, miego hormono, išsiskyrimą, kuris vakare didėja ir pasiekia aukščiausią lygį, o mažėja miego metu ir prieš pat pabundant. Dėl to verta susirūpinti, nes šie prietaisai sutrikdo ne tik gerą miego kokybę, bet tuo pačiu metu prabudus daug sunkiau susikoncentruoti ir energingai pradėti naują dieną. Prasto poilsio pasekmės gali būti jaučiamos praėjus net 8 valandoms po miego!
Išmanieji įrenginiai lovoje nepageidaujami
Naršymas telefone ar kompiuteryje, lovoje, prieš miegą, daugeliui iš mūsų tapo blogu ar net kenksmingu įpročiu. Kokias realias pasekmes suaugusiems žmonėms sukelia, toks įprotis ėmėsi išsiaiškinti JAV mokslininkai. Mokslininkai parinko dešimt savanorių, kurių vidutinis amžius 25 metai. Per dvi savaites kiekvienas iš jų skaitė vidutiniškai 4 valandas prieš miegą. Penki savanoriai knygą skaitė planšetėje, likęs penketukas skaitė spausdintą knygos variantą, tokį pat valandų skaičių. Tyrimas atskleidė, jog tie eksperimento dalyviai, kurie prieš miegą skaitė planšetėje, jautėsi mažiau mieguisti ir ilgiau nei 10 minučių stengėsi užmigti, nei tie, kurie skaitė įprastą, spausdintą knygą. Taip pat tiems, kurie skaitė žiūrėdami į ryškų ekraną, miegas nebuvo gilus, jie kelis kartus per naktį prabudo. Negana to, ryte prireikė keleto valandų, kad galėtų pilnai „atsibusti“ ir pasijausti žvaliau, nes ryte jautėsi mieguistesni nei vakare. Tyrimo rezultatai keliantys nerimą, nes miego hormono, slopinimas nakties metu gali sukelti riziką susirgti krūties, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, prostatos vėžiu. Tyrimas taip pat atskleidė, jog dažnai prieš miegą naudojantis šviesą skleidžiančiais įrenginiais, smarkiai pasikeitęs miego hormono kiekis, smarkiai padidina riziką atsirasti ilgalaikei nemigai.
Vaikams sunkiau nei suaugusiems
Neretai tėvai pyksta ant vaikų, jog jie gali valandų valandas praleisti prie kompiuterio ar telefono ekrano. Iki išnaktų žiūrint į šviesų ekraną nereikia nei kavos ar energetinių gėrimų. Miegas neateina savaime. Ir ne be reikalo. Vaikams ir paaugliams, kur kas pavojingesnė situacija nei jų tėvams. Praleisdami tiek pat laiko, kaip suaugusieji jie praranda žymiai daugiau melanino, miego hormono, todėl kėlimasis į mokyklą neretai virsta kančia. Kėlimasis 7 ryte, jiems gali prilygti 4 valandai iš ryto! Dėl vakare praleisto laiko su planšete rankoje, miegas būna sudirgintas, smegenys reikiamai nepailsėję, todėl mokykloje jiems taip pat sunkiau susikoncentruoti, dieną jaučiasi mieguisti, jų produktyvumo ir darbingumo lygis menkas. Dėl to irgi kenčia vaikų fizinis aktyvumas. Vaikams nuo 3 iki 11 metų, nerekomenduojama žiūrėti televiziją daugiau nei dvi valandas per parą. Jeigu laikas prie televizoriaus, kompiuterių neribojamas, tai gali būti siejama su įvairiais sutrikimais, tokiais, kaip kalbos vystymosi sutrikimas, atsirandantis polinkis į nutukimą, taip pat televizija neugdo kritinio mąstymo, dėl to, tokiems vaikams sunkiau sekasi mokykloje, nei tiems, kurie daugiau laiko praleidžia lauke, o ne prie spalvingųjų ekranų. Yra reali grėsmė, jog visi sveikatos negalavimai atsilieps ateityje – ne tik paauglystėje, bet ir suaugusiame amžiuje.
Nėra padėties be išeitis – rasti apsisaugojimo būdai
Mokslas nestovi vietoje, jau dabar galima kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone suinstaliuoti programą, kuri prisitaiko prie paros laiko. Dienos metu ekranas šviečia skaisčia šviesa it saulė, tačiau nakties metu, kai laikas organizmui ruoštis poilsiui, ekranas prisitaiko ir nešviečia taip ryškiai neišskirdamas mėlynosios šviesos. Tokia programa lanksčiai prisitaiko prie paros meto, todėl nesujaukia mūsų natūralaus ritmo. Tai suteikia galimybę naudotis šviesą spinduliuojančiais įrenginiais, bet kuriuo paros metu. Vakare ilgesnį laiką naudojantis kompiuteriu ar planšete nesuklaidinant mūsų vidinio „laikrodžio“ jau yra išbandytas ir kitoks būdas – oranžiniai akiniai, kitaip dar vadinami „goggles“. Efektyviausia juos naudoti vakarais. Tokiu metu jie blokuoja mums pavojingiausią – mėlyną šviesą. Užsidėjus oranžinius akinius, kūnui nesiunčiamas dienos šviesos signalas ir miego hormonas išskiriamas, kaip įprastai. Tokių akinių pagalba mūsų biologinis „laikrodis“ tiksi mums įprastu ritmu. Iš pirmo žvilgsnio, galbūt, mums neįprastu būdu, apsiginame nuo žalingos spinduliuotės ir apsaugome bene svarbiausią gyvenimo kokybės rodiklį – poilsį.
