Prienų seniūnija siekia būti pačia artimiausia institucija žmogui

Nuo gegužės mėnesio prasidėję Prienų rajono savivaldybės inicijuoti apsilankymai seniūnijose, susitikimai su bendruomenėmis, individualūs priėmimai ir įsiklausymas į žmonių problemas, žvilgsnis į vietos aktualijas iš arti – graži ir sveikintina rajono vadovų iniciatyva, neleidžianti nei patiems politikams, nei seniūnams apsnūsti, o gyventojams suteikianti progą pabendrauti su valdžios atstovais, kreiptis pagalbos kartais valdžios koridoriuose ilgam užstrigusiais klausimais, užduoti įvairių, net ir nepatogių klausimų.

Susitikimuose su seniūnijų gyventojais nuskamba ir seniūnų ataskaitos, kurios supažindina su praėjusiais metais seniūnijose nuveiktais darbais, įgyvendintais projektais, aktualiomis problemomis, laukiančiais iššūkiais. Tradiciškai tokią ataskaitą Kultūros ir laisvalaikio centre vykusio Prienų rajono savivaldybės vadovų susitikimo su Prienų visuomene metu pateikė ir miesto seniūnas Algimantas Matulevičius.

Pačios didžiausios gyventojų skaičiumi, taigi ir daugiausiai veiklos bei problemų turinčios seniūnijos vadovas padėkojo rajono savivaldybės vadovams už vienu darbuotoju pasipildžiusią komandą, kuri dabar turi daugiau galimybių siekti ir stengtis dar geriau dirbti, greičiau reaguoti į gyventojų pastabas, jiems padėti. Deja, kartais seniūnijos darbuotojai turi spręsti gan keistus prašymus, klausimus ar tarpusavyje nesusitariančių, ilgus metus kaimynišką takoskyrą gilinusių gyventojų kaltinimus vieni kitiems.

Miesto išvaizda keičiasi į gerąją pusę

Sakoma, norint kritikuoti ar išsakyti trūkumus, pirmiausia reikia pagirti ar kažkuo pasidžiaugti. Pasidžiaugti reikia pirmiausia tuo, kaip keičiasi miesto išvaizda. Ne tik miesto šeimininkai – ir gyventojai mato, kad miestas gražėja ir švarėja, atidaromos naujos parduotuvės, gerėja miesto infrastruktūra, renovuojami privatūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, švyti nauji stogai. Džiugu, kad restauruojama Prienų bažnyčia. Duris atvėrė ne viena nauja parduotuvėlė. Naujomis įmonėmis ir šviesiais namų fasadais puošiasi Kauno, J. Brundzos gatvės. Džiugina nuolat prižiūrimų ir puoselėjamų įmonių, įstaigų teritorijų aplinka.

Seniūnija daug prisideda ūkiniais darbais rengiant miesto gimtadienio bei sporto šventes, vykdo gražiausiai tvarkomų sodybų atranką, tradiciškai pasirūpina Kalėdų eglute, dalyvauja rajono savivaldybės inicijuotoje šventėje „Lai ateina šventės žiburiuotos“. Dauguma darbų matomi, tačiau ne visada žinant, kieno tai nuopelnas ar kokia dalis tenka keletui seniūnijos darbuotojų, dirbančių surėmus pečius ir nuveikiančių išties grandiozinius darbus. Kiek reikia laiko, vakarų, ilgų valandų po darbo, susitikimų su senais prieniečiais – surinkti informaciją, nuotraukas, užrašyti kiekvieną papasakotą istoriją, po to visą informaciją susisteminti, archyvuoti, kitą – atrinkti ir panaudoti kasmet parengiamam atskiram lankstinukui apie Prienų seniūniją… O kur dar kuriami filmukai apie miesto mikrorajonus, įgyvendinamą projektą „Abipus Nemuno – Prienai“. Visa tai daroma ne gyventojų priėmimo sąskaita, ne įvairių miesto problemų sprendimo laiku, kuriam irgi dažnai neužtenka darbo valandų. Kaip patikina seniūnijos darbuotojai, „tai mūsų duoklė Prienų miesto istorijai“. Kartu jie džiaugiasi, kad parengta medžiaga naudojasi vis daugiau mokytojų, auklėtojų.

Kaip paminėta, aktyviai seniūnija dalyvauja organizuojant mieste sporto renginius (bėgimo, futbolo, irklavimo, krepšinio, smiginio). Praėjusiais metais antrąkart Prienuose vykusių Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių metu miestas sulaukė gražaus dalyvių būrio iš 44 miestų ir rajonų savivaldybių. Šios žaidynės ne tik reklamuoja Prienus ir juose esančią sporto bazę, bet ir atneša lėšų jos plėtrai. Pernai už gautus pinigus buvo įrengtos lauko tinklinio aikštelės, o šiemet įsigyti mobilūs krepšinio stovai ir krepšiai.

Tai, kas miesto dar vis nepuošia…

Ataskaitoje A. Matulevičius išsamiai apžvelgė visas seniūnijos veiklos sritis, nemažai vietos skirdamas komunaliniam ūkiui, sanitarijai. Švara – miesto siekiamybė, tačiau kartais ji ne vien nuo žmogaus valios priklauso. Na, gal sąlyginai ne nuo žmogaus valios – juk jei ne žmogus šiukšlina, tai gal jis gali kažką padaryti, kad to nebūtų. Kalbama apie varnas – daugelio Kauno gatvės ir dar kelių vietų gyventojų galvos skausmą. Seniūnas paminėjo, kad kiekvieną pavasarį vienaip ar kitaip bandoma kovoti su varnomis dėl šių paukščių keliamo triukšmo, aplinkos teršimo ar net agresyvaus elgesio. Praėjusiais metais dėl leidimo mažinti kovarnių populiaciją buvo kreiptasi į Alytaus regiono gamtos apsaugos departamentą. Gautas atsakymas – triukšmu vaikyti iš lizdų perėjimo metu. Šiemet, mūsų laikraščio žiniomis, Kauno g. gyventojai taip pat kreipėsi į valdžią su prašymu apsaugoti ne tiek nuo šių paukščių keliamo triukšmo, kiek nuo daržų niokojimo. Atrodo, kad varnos tebekaraliauja ir toliau…

Ataskaitoje užsiminta ir apie seniūnijos teritorijoje atrastas 7 Sosnovskio barščio augimo vietas. Padėtis, pasak seniūno, kontroliuojama, kai kuriose vietose pavojingos piktžolės jau išnaikintos ir nebeatsinaujina.

Kalbėdamas apie miesto įvaizdžio gerinimą, seniūnas padėkojo Savivaldybei už ryžtingus žingsnius planuojant įrengti nors vieną vaikų žaidimų aikštelę, tačiau apgailestavo, kad jau keletą metų kalbama apie miesto riboženklių įrengimą ir, nors yra projektas, lėšų tam esą vis nesurandama. Neatsiranda lėšų ir vaizdo kamerų įrengimui mieste, nors šis klausimas svarstomas nuo 1996 metų. Plika akimi matomos ir kitos miesto problemos: nėra miesto žmonėms kur maudytis, nors per Prienus teka Nemunas, Lukšos g. yra tvenkinys, neišspręstos lietaus kanalizacijos tinklų, gatvių asfaltavimo problemos (asfaltuoti reikia 33 miesto gatves). Didelį susirūpinimą gyventojams tebekelia sunkiasvorių automobilių srautas F. Martišiaus gatve.

Gražų Prienų kraštovaizdį darko neprižiūrimi ir apleisti pastatai, tarp jų buvusių „Revuonos“ viešbučio, Nemuno mokyklos, spec. mokyklos. Seniūnas apgailestavo, kad miestas nebeturi estrados. Daugiau kaip 40 metų buvusi pati mėgstamiausia gyventojų laisvalaikio praleidimo, sportinių renginių, dainų švenčių, įvairiausių sąskrydžių vieta vis dar globojama seniūnijos, nes seniūnija tikisi, o miesto gyventojai nuoširdžiai ilgisi ir svajoja, kad ji bus atgaivinta.

Prienų seniūnija, kažkada buvusi viena iš LDK Kęstučio paminklo restauravimo ir lėšų rinkimo akcijos iniciatorių, šiandien, kaip teigė seniūnas, yra pasirengusi paminklo restauravimui ir tikisi, kad Savivaldybės administracijos specialistai tinkamai parengs dokumentus šio projekto finansavimui iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Labai svarbi sritis – kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas. Nepaisant to, kad ir varnos, ir kai kurių žmonių apsileidimas darko kai kurias miesto vietas, prieniečiai, įsitikinęs miesto šeimininkas, didžiuojasi savo krašto, miesto kraštovaizdžiu. Sveikintina, kad sausio pradžioje LR aplinkos ministras įsakymu patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų planą. Seniūno nuomone (kuriai pritartų ir dauguma miestą mylinčių žmonių), pats metas ir mūsų specialistams pasirūpinti miesto želdinimo strategija.

„Sieksime, kad dėmesio žmogui būtų daugiau, o biurokratinės kliūtys sumažėtų“

Gražinti miestą, paversti jį žydinčiu visus miesto gyventojus kvietė ir Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Atvykęs į susitikimą su gyventojais meras pasidžiaugė seniūnijos iniciatyva siūlyti teigiamus pokyčius, o pats pažadėjo gražias iniciatyvas palaikyti.

Savo kadencijos metu Savivaldybė daug vilčių ir lūkesčių sieja su ateinančiu ES finansavimo laikotarpiu, tačiau prieš tai turės atlikti nemažai „namų darbų“, paruošti šūsnis įvairių dokumentų. Pasak A. Vaicekausko, jau patvirtinta per 3 mln. 800 tūkst. eurų lėšų, kurios bus panaudotos Prienams gražinti. Turėtų būti sutvarkytas Revuonos parkas, Nemuno krantinė, pradėta nepajudinama „Revuonos“ viešbučio rekonstrukcija, pakeistas nušiurusios Prienų autobusų stoties, Stadiono mikrorajono teritorijos aplink tvenkinį įvaizdis. Savivaldybės vadovas patikino, kad bus siekiama ateinantį ES finansavimo laikotarpis panaudoti kiek galima produktyviau, ir po metų, kitų prieniečiai jau galės pamatyti mieste ryškius pokyčius.

Nelaukiant vien tik europinių pinigų, bandoma dirbti su turimais finansiniais ištekliais ir jau šiais metais bus padaryti svarbūs darbai, kurių laukia prieniečiai, ypač jauni žmonės. Pirmoji „kregždė“ – vaikų žaidimų aikštelė. Siekiama neatsilikti ir nuo Birštono savivaldybės, kuri rūpinasi dviračių takų plėtra kurorte. Planuojama, kad tokių dviračių takų atsiras ir Prienų teritorijoje (Paprienėje).

Labai svarbus visiems prieniečiams Savivaldybės darbas ir tikslas – perimti šilumos ūkį į Savivaldybės rankas ir pagaliau smarkiai sumažinti šilumos kainas.

Rajono vadovas sveikino ir ragino žiūrėti į gražius miesto pavyzdžius – renovuotus pastatus, kuriuose gyvenantys ir besidžiaugiantys pasikeitimais, sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis gyventojai skatintų ir kitus imtis šios iniciatyvos.

Be skatinamos daugiabučių renovacijos, yra ir labai daug kitų darbų, kurių žmonės laukia dabar (neremontuoti daugiabučių namų kiemai, gatvės), todėl meras prašė supratimo ir geranoriškumo, patikindamas, kad visi darbai bus įgyvendinami palaipsniui, pagal patvirtintą gatvių remonto eiliškumą, taip pat neatmesdamas galimybės, jog kai kuriais atvejais, kuriuos gyventojai matytų esant būtinais, seniūnai galėtų inicijuoti tam tikras korekcijas.

Baigdamas pasisakymą Savivaldybės vadovas kvietė įstaigų, įmonių vadovus rodyti iniciatyvas, siūlyti idėjas, eiti su jomis į seniūniją, Savivaldybės administraciją ir bendromis jėgomis visiems tvarkyti miestą. Jis sakė neabejojantis, kad Savivaldybės administracija ir specialistai į visas iniciatyvas reaguos geranoriškai. „Sieksime, kad dėmesio žmogui būtų daugiau, o biurokratinės kliūtys sumažėtų“, – patikino meras.

Meras stengėsi įsigilinti į visus klausimus

Atsakydamas į sklandančias nuogirdas, kad sutartis su šilumos tiekėjais gali būti dar pratęsta, meras nuramino, jog tokia sutartis ne tik nebus pratęsta, bet bus dedamos visos pastangos, kad ji būtų nutraukta dar anksčiau. Pagal sutarties sąlygas sutartis su bendrove „Prienų energija“ vėliausiai gali baigtis 2016 metais.

Į klausimą, ar bus Prienuose įrengtas viešasis tualetas, meras atsakė, jog iš dalies problema bus išspręsta rekonstravus autobusų stotį, kurioje bus įrengtas ir viešasis tualetas.

Susirūpinusiam dėl miesto turgaus likimo gyventojui meras atsakė, jog Savivaldybės pozicija dėl senas tradicijas turinčio turgaus išlikimo dabartinėje vietoje nesikeičia, tačiau teritorija turėtų būti sutvarkyta. Deja, vėl prasidėję teisminės procedūros dėl žemės neleidžia dabartiniam turgaus savininkui pradėti pertvarkos darbų ir investuoti, nes jis nėra tikras dėl ateities.

Nors dauguma miesto gyventojų klausimų turėjo būti adresuoti pagal kompetencijas seniūnui, o ne merui, A. Vaicekauskas nevengė atsakyti į visus klausimus. Klausimai buvo susiję su gatvių apšvietimu, neprižiūrimais pastatais, kurių savininkų laukia sugriežtintos atsakomybės sąlygos ir didesni mokesčiai. Gyventojai teiravosi, koks likimas laukia buvusios Nemuno pradinės mokyklos pastato (jame žadama įkurdinti darželį, o spec. mokyklos pastatą privatizuoti), skundėsi dėl prastos rūšiavimo konteinerių priežiūros ir aptarnaujančios bendrovės darbo trūkumų, dėl draudimo mesti žaliąsias atliekas, stiklą ir kitas atliekas į bendruosius konteinerius prie kapinių (nors kitokių konteinerių ten nėra), dėl vandens telkinių taršos nuotekomis iš asmeninių valdų.

Susitikime dalyvavę Prienų butų ūkio direktorius Algis Valatka ir Prienų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Česlovas Meržvinskas taip pat atsakė į jų įstaigų darbą liečiančius klausimus. Aplinkosaugos vadovas perspėjo dėl sugriežtintų priemonių, kurios gali būti taikomos gyventojams, leidžiantiems vandens nuotekas iš asmeninių valdų į miesto upelius ir vandens telkinius. „Nuotekas gyventojai privalo sutvarkyti tinkamai. Už jų netvarkymą gresia milžiniškos administracinės atsakomybės požiūriu baudos. Jos siekia iki 300 eurų, jeigu toks atvejis bus užfiksuotas“, – kalbėjo Č. Meržvinskas, apgailestaudamas turintis kalbėti apie baudas, tačiau kartu patikindamas, jog į visus perspėjimus, signalus apie pažeidimus yra ir toliau bus reaguojama. „Geriausia, kai pats žmogus sąmoningai suvokia, kad to daryti negalima, kad kenkia pats sau, savo kaimynui, draugui, aplinkai, kurioje gyvename ir kuri mums tokia svarbi“, – pabrėžė aplinkosaugininkas, kviesdamas gyventojus būti pilietiškiems, perspėti savo kaimynus, o jeigu ir tai nepadės, kreiptis į aplinkosaugininkus.

Už kasdieninį rūpinimąsi miestu, altruistinę veiklą, įgyvendinamas svajones, už bendradarbiavimą Prienų seniūnija įteikė padėkas ir gėlių žiedus būriui pagalbininkų, bičiulių ir socialinių partnerių: UAB Prienų butų ūkis, Prienų kelių tarnybai ir asmeniškai jos ilgamečiam vadovui Henrikui Radvilavičiui, bendrovėms „Prienų vandenys“, „Ordo“, Prienų ligoninei, Prienų miškų urėdijai, Prienų globos namams, miesto ugdymo įstaigoms, seniūnaičiams Antanui Krasnickui, Vincui Venclovai, žinomiems bendruomenės nariams – Reginai Žvirblienei, Almantui Miliauskui, Leonorai Kalantienei, Mindaugui Barauskui (Lietuvos seniūnijų žaidynių Prienuose čempionui), Jolantai Matulevičienei, Daliui Židanavičiui. Padėkota miesto tvarkymo pagalbininkams – Vytauto g. 14-21 kiemo sielai Onai Aleknavičienei, taip pat Onai Sakalauskienei, Algiui Černevičiui, kultūros darbuotojams: Dariui Žilinskui, puikaus, jaunatviško, aukšto meistriškumo kolektyvo, tapusio miesto pasididžiavimu, vadovui; Aldonai Šyvokienei, jau šešis dešimtmečius garbingai ošiančio Prienų choro „Šilas“ ilgametei vadovei; už padovanotus koncertus miestui ir kitą kultūrinę pagalbą – Prienų meno mokyklai ir jos direktorei Rasai Staliūnienei, grupei „Nemuno krantai“ ir visai šauniai komandai: Giedriui, Neringai, Tomui ir Kasparui. Atsidėkodama linksmoji ketveriukė, prieniečių ir įvairių rajono švenčių dalyvių pamėgta grupė „Nemuno krantai“, padovanojo nuotaikingą, emociškai spalvingą koncertą, neignoravusi karšto klausytojų prašymo „Pakartoti“ ir išlydėjusi visus susitikimo dalyvius į namus su daina ir gera nuotaika.