Šernai ir bebrai terorizuoja ūkininkus

Praeitais metais buvo kalbama, kad pradėjus intensyviai medžioti šernus dėl paskelbto afrikinio kiaulių maro grėsmės labai sumažės šių žvėrių populiacija. Tačiau Prienų rajono Sudvariškių kaimo ūkininkai nuo šernų kenčia dar labiau, o jų daroma žala vis didėja. Šie miško gyventojai jau nebijo nei šunų, nei petardų garsų, vis dažniau ateina beveik iki pat namų.

Daugiausia žalos padaro durpingose pievose

Sudvariškių kaime ūkininkaujantys Armanavičiai nuo šernų nukenčia jau ne pirmi metai. Labiausiai knysliai suniokojo Romos Armanavičienės pievas, kiek mažiau Adomaičių, Degučių ir Kazlauskų laukus. R. Armanavičienė su vyru laiko apie 70 raguočių, turi 150 ha žemės, 100 ha iš jų yra pievos. Žmonėms reikia ir gyvulius ganyti, ir pašaro žiemai pasiruošti. Tačiau dabar jų pievos labiau panašios į nevykusiai iškultivuotą ar išlėkščiuotą lauką. Pasirodo, tai šernų darbas. Labiausiai išknistos pievos durpynuose, šiek tiek mažiau, tik lopinėliais, kitose vietose, taip pat pasėliai.

Be to, ūkininkė pasakojo, kad šernai dar labai mėgsta kukurūzus ir lankosi jų laukuose. O kitais metais pasėjus tame pačiame lauke javus, knysliai juose irgi knisa, ieško kukurūzų kaip kokių narkotikų. Kukurūzus mėgsta ir krankliai, tad nešdami burbuoles į lizdus kartais pameta, o šernai, jų ieškodami, ištrypia ir kitus pasėlius.

„Prieš porą metų teko kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes keliose vietose pievos buvo labai nuniokotos. Žalą atlygino, tačiau tai nėra tikras nuostolių atlyginimas, nes iš tų plotų, kuriuos atsėjame ir išlyginame, derliaus jau negauname. Negaliu sakyti, kad medžiotojai ar valdininkai nepadeda, tačiau šių priemonių per mažai, nes šernai knisa pievas ir toliau“, – pasakoja R. Armanavičienė.

Miškas ir Alšios bei Jiezno medžiotojų būrelių medžioklės plotai čia pat. Medžiotojai, atsiliepdami į ūkininkų bėdas, rengia medžiokles. Tačiau pasak R. Armanavičienės, ištisai per naktis medžiotojai irgi negali sėdėti. Be to, buvo naudojami ir repelentai šernams atbaidyti. Sako, kad šiek tiek padeda, bet preparatas greitai išgaruoja.

Ko šernai ieško pievose?

Apie tai, kodėl šernai mėgsta knisti durpžemius ir pievas, kalbamės su Prienų miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku, medžioklės žinovu ir „Ąžuolo“ būrelio pirmininku Tadu Zubavičiumi.

„Šiuo metu šernai daugiausia knisa tuos laukus, kur randa grambuolių arba kurklių lervų. Pastebėta, kad šio maisto jie mėgsta ieškoti buvusiose karvių ganyklose, nes po mėšlu irgi randa lervų. Be to, šernai mėgsta ir kai kurių augalų šaknis, pavyzdžiui, varpučių“, – sako T. Zubavičius.

Anot jo, šernų šiame krašte nemažėja, nes šaudant šernus, patelės buvo paliekamos. O dabar, kai vyrauja šiltos žiemos, šernai šeriami, tai ir jaunos, jau vienų metų patelės veda vaikus. Tiesa, ne po daug, tik po 2–3. Kovoti su šernais sunku, efektyvių priemonių nėra. Kuo toliau, tuo labiau jie darosi drąsesni ir nelabai bijo žmogaus, taip pat šunų. Geriausias kovos būdas – medžiojimas. Žinoma, galima naudoti ir repelentus, mažesnius plotus galima aptverti.

Bebrai irgi kenkia

Tame pačiame lauke, kur išknistos pievos, nuostolių dar pridaro ir bebrai. Jie stato užtvankas, priverčia medžių. Pasak R. Armanavičienės, tai dar didesnė bėda. Mat bebrai iš pagrindinio vandens kanalo rausia 50–60 cm gylio požeminius urvus. Į juos gali įgriūti gyvulys ir susilaužyti kojas, gali sulūžti technika. Su Algirdu Adomaičiu važiuojame į jų šeimos laukus ir netoliese esantį miško plotą, kuris jau baigia išdžiūti. Bebrai užtvenkę upelį ir vanduo užsėmęs dalį miško. Drėgmės nepakenčiantys medžiai nudžiūsta. Tai ką gali žmogus padaryti? Visada prieš gamtą žmogus bejėgis. Belieka ir čia tik tikėtis medžiotojų pagalbos, kad „statybininkai“ būtų nors kiek pagąsdinti ir sutramdyti.

Žalą atlygina medžiotojai

Prienų savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis sako, kad daugiausia šernai žalos pridaro Stakliškių seniūnijos ūkininkams. Dėl žalos atlyginimo ūkininkas turi kreiptis į seniūniją, seniūnas praneša medžiotojų būreliui, kuriam priklauso plotas, taip pat žemės ūkio skyriui, kur administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija suskaičiuoja padarytus nuostolius pagal galiojančius Aplinkos ministerijos įstatus. Medžiotojai turėtų būti suinteresuoti kuo daugiau sumedžioti šernų, kad mažiau būtų patiriama nuostolių, mažiau reikėtų atlyginti žalos.

„Dabar šernus leidžiama medžioti ištisus metus. Tai daryti turėtų medžiotojai, o dar geriau būtų, kad ūkininkai patys stotų į medžiotojų būrelius ir galėtų savo laukus apsaugoti patys. Praeitą savaitę buvo gautas R. Armanavičienės prašymas dėl žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo. Be to, Jiezno medžiotojų būrelio nariai pažadėjo aprūpinti repelentais, kurie atbaidytų šernus“, – sakė žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Krašto medžiotojai turi kovoti ir su bebrais. Tikriausiai kova su ūkininkams kenkiančiais keturkojais bus efektyvesnė, jeigu visi susijungs ir panaudos visas turimas ir galimas priemones.