Esame reikalingi vieni kitiems
H. Hesė rašė , jog ,, žila senatvė, liga ar negalia atneša sunkumų. Metai po metų vis ką nors reikia paaukoti ir ko nors atsisakyti. Kelias, dar neseniai buvęs trumpas pasivaikščioti, pasidaro ilgas ir varginantis , ir vieną dieną neįstengiame jo įveikti. Džiaugsmai ir malonumai retėja ir už juos tenka vis brangiau mokėti… Visa tai karti tikrovė.“
Vis dėlto senatvė, liga ar negalia nėra ir neturi būti vien liūdnasis gyvenimo laikotarpis. Ji gali būti tokia prasminga kaip jaunystė ar brandus amžius, jei jautiesi reikalingas, saugus ir dar šio to vertas. Tuo įsitikinti padėjo balandžio 11d. , Atvelykio išvakarėse, draugėn susiburti sukvietęs Jiezno žmonių su negalia sąjungos (JŽNS) ataskaitinis susirinkimas. Į Jiezno kultūros ir laisvalaikio centrą nešini velykiniais gardumynais skubėjo Sąjungos nariai, svečiai. O skubėti tikrai buvo dėl ko: šventiškai papuoštoje salėje laukė JŽNS pirmininkė Augenija Stoškuvienė, pasiruošusi visiems padėkoti už nuveiktus darbus, įdėtą triūsą kuriant ir steigiant Jiezno žmonių su negalia sąjungą ir, žinoma, visiems ,,atsiskaityti“ už metų veiklą.
Savo pranešime Augenija pasidžiaugė, jog vienerius metus gyvuojanti JŽNS iš tiesų turi kuo pasidžiaugti, ir ji nori tais džiaugsmais pasidalinti su kitais. 2014 m. kovo 18 d. įsikūrusi JŽNS šiandien turi 115 narių ir sėkmingai įgyvendina pagrindinį uždavinį – buria neįgaliuosius darbinei, visuomeninei bei kultūrinei veiklai, sprendžia neįgaliųjų įvairius klausimus. Per vienerius gyvavimo metus įvyko 15 tarybos posėdžių, kuriuose buvo aptariami aktualūs ir svarbūs klausimai, kurie susiję su JŽNS įkūrimu, registravimu, įstojimu į Lietuvos žmonių su negalia sąjungą, finansiniais reikalais, dalyvavimas projektuose, patalpų gavimas panaudos būdu ir kt. Įdomu tai, kad JŽNS veikla prasidėjo nuo 10 vienminčių, kurių gretos sparčiai didėjo. Prisijungė grupė iš Prienų, Balbieriškio, savo norą prisijungti išreiškė ir stakliškiečiai. ,,Visus priimsime, bendrai spręsime problemas, dalinsimės viskuo, ką turime. Visi mes norime į visuomenę integruoti ne žmogaus negalią, o patį žmogų, kuris dažnai sušildo visuomenę savo atvirumu, gerumu, nuoširdumu. Visuomenė tampa labiau mylinti , o tai reiškia, kad mes visi kartu tampame saugesni ir laimingesni“, – nuoširdžiai pažadėjo pirmininkė, padrąsindama visus neįgaliuosius.
O kodėl nenorėti būti JŽNS nariu, kai vardijamos ir skaičiuojamos kultūrinės-pažintinės, įvairios edukacinės išvykos? O jų sąrašas išties įspūdingas: įsimintina kelionė į Punską ir Seinus, Naisius. Ilgam atmintyje įstrigęs poilsis Palangoje, geras emocijas ir prisiminimus kelianti kelionė į Kauno muzikinį teatrą, Prienų socialinių paslaugų centrą, rugsėjo mėn. kelionė į Vilnių – į visos šalies neįgaliųjų šventę ,,Tau, Vilniau“. Daug pozityvių minčių išgirdome pabendravę su Balbieriškio neįgaliaisiais, Birštono onkologinių ligonių klubo atstovais. Džiugių emocijų pasisėmėme Siponių dvarvietėje, rugiapjūtės pradžios šventėje, Matiešionyse, prof. J. Kazlausko tėviškėje. JŽNS tarybos nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos žmonių su negalia suvažiavime Trakų rajone, Kauno krašto žmonių su negalia sąjungos šventėje ,,Sveika, daina“.
Sveikatą stiprinti padėjo dalyvavimas projekte ,,Kūno ir sielos sveikata šiaurietiškame ėjime“. Kad ėjimas būtų ne tik malonus, bet ir teiktų sveikatą, buvo organizuotos pamokos – treniruotės, kurias vedė Alytaus ŠSK prezidentas V. Marciulevičius. Veiklų gausą ir įvairovę vainikavo įspūdinga šventė su draugais ir bičiuliais ,,Draugystė, sklindanti iš širdies“, kuri taps, mūsų manymu, tradiciniu renginiu.
Išvardinti ir iš užmaršties emocijas prikėlę renginiai bei veiklos nebūtų tokie ryškūs ir tokie vykę, jei ne mūsų rėmėjų lėšos, rūpestis ir pagalba. Pirmininkė A. Stoškuvienė nuoširdžiai padėkojo Seimo nariui A. Palioniui, J. Palionio labdaros ir paramos fondui, nuolatiniams geradariams A. ir V. Vaidogams, A. Šidlauskui, R. Paltanavičienei, G. Šaulinskui, N. Ūtos mokyklos direktoriaus pavaduotojai R. Žvirblienei, visiems, paaukojusiems dviejų procentų lėšas.
Pirmininkė padėkojo mums, JŽNS nariams, rėmėjams ir pagalbininkams, o mes dėkojome ir dėkojame jai už gražias iniciatyvas, už nuoširdų rūpestį ir bendravimą, už nuolatinį norą mus visus suburti kartu, išsisakyti, pasidalinti ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais bei problemomis, pasijusti reikšmingais ir reikalingais. Daug gražių padėkos žodžių Augenijai skyrė ir susirinkime dalyvavęs Jiezno seniūnas A. Bartusevičius, kurį nė kiek ne mažiau nei mus stebina pirmininkės entuziazmas, ryžtas, gebėjimas vadovauti, noras suburti bendruomenę, kurioje būtų atskleista žmonių su negalia vertė ir jų reikalingumas visuomenei, būtų kuriamos socialinės paslaugos, kurios atitiktų visapusiškus asmens negalios ir senatvės poreikius. Šiltą padėką už nuoširdų bei visada mielą bendravimą ir bendradarbiavimą išsakė ir Prienų labdaros bei paramos fondo ,,Versmės“ pirmininkė E. Švenčionienė, įteikdama simbolinį židinį bei taupyklę.
Su dėkingumu galime išvardyti dovanas, kurias teikia mums senatvė, liga ar negalia: mes esame kantresni, ramesni, apdairesni, kuo labiau silpsta mūsų poreikis veikti, tuo stiprėja gebėjimas įsiklausyti į savo ir savo artimo gyvenimą, vis iš naujo atrasti, išgirsti, ko neišgirdome ar neatradome jauni ir sveiki. Juk didžiausi džiaugsmai ateina iš savo vertės supratimo ir suvokimo, kad esame reikalingi kitiems.
JŽNS tarybos narė Alvyra Lisauskienė
