Nematomi, bet labai svarbūs

Kovo 9-osios vakarą Birštono viešojoje bibliotekoje viešėjo žinomi ukrainiečių literatūros vertėjai Irena Aleksaitė ir Vytautas Dekšnys. Poetas, vertėjas ir fotografas Vladas Braziūnas pristatė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) dešimtmečiui skirtą portretų parodą „Šaligreta“. Parodoje eksponuojama apie 30 fotografijų, kuriose įamžinti profesionalūs ir savo darbą išmanantys vertėjai.

Parodos kuratorė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos valdybos narė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė pristatė visus vakaro dalyvius ir priminė, kad skaitant verstinį literatūros kūrinį dažnai nesusimąstoma apie žmogų, kuris išvertė jį į mūsų kalbą. Vertėjas paprastai lieka už „kadro“… „Jei skaitytojas skaito tekstą ir nepagalvoja, kad jis verstas, – vertėjo darbas atliktas gerai“, – sakė K. Kazijevaitė-Astratovienė. Pasak jos, tik žvelgdami į vertėjų veidus lankytojai susimąstys, jog knygos neišsiverčia pačios, imdami skaityti kokią nors knygą atkreips dėmesį į vertėjo pavardę. Reikia pripažinti, kad labai svarbus yra vertėjo profesionalumas. Vertėjas literatūros kūriniui suteikia naują gyvybę, padaro jį priimtiną ir suprantamą mūsų skaitytojams.

Vl. Braziūnas, kalbėdamas apie eksponuojamas fotografijas, sakė, kad nė viena nuotrauka nėra daryta specialiai parodai. „Fotografuota beveik 10 metų, ir šie žmonės fotografuoti ne kaip žmonės, bet kaip portretai, kurie geriau pavyko“, – sakė Vl. Braziūnas.

Paroda su trumpomis anotacijomis tris kartus buvo eksponuota Vilniuje, o dabar atkeliavo ir į Birštono viešąją biblioteką. Anot parodos autoriaus, ši paroda per metus turėtų pabuvoti 12 bibliotekų.

Ukrainiečių literatūros vertėjas Vytautas Dekšnys skaitė tokių žinomesnių kūrėjų kaip Vasylius Holoborodko, Konstantinas Mastalecas, Serhijus Žadanas, Dmitrijus Gudkinas tekstus. I. Aleksaitė skaitė ištraukas iš dar neišleistos Sergejaus Grabario knygos „Trys pagundos spalvos“.

„Mums, vertėjams, labai rūpi, kad leidėjai kuo atsakingiau rinktųsi vertėjus, kad bibliotekos daugiau dėmesio skirtų gerai verstinei literatūrai“, – prasidėjus diskusijoms kalbėjo K. Kazijevaitė-Astratovienė.

I. Aleksaitė pastebėjo, kad verstinės literatūros problema susideda iš kelių dalių. Iš tikrųjų, didelė dalis išverstų kūrinių yra menkaverčiai, tačiau perkami ir skaitomi. Kodėl? Leidyklos nori išleisti kuo daugiau ir kuo pigiau. Gerai literatūrai versti reikia gerų vertėjų, o ir pats procesas užtrunka ilgiau.

„Bėda ta, kad leidžiama greitam naudojimui, kad gadinama ir gera literatūra. Leidykla kartais duoda versti ne patyrusiam ir profesionaliam vertėjui, bet tam, kas tą darbą atliks pigiau. Dažnai leidėjus gena laikas, kai gaunama parama, kurią reikia panaudoti per tam tikrą terminą“, – kalbėjo Vl. Braziūnas, pridurdamas, kad nemaža problema yra prastas požiūris į vertimo redagavimą.

Vertėjai gerai atsiliepė apie leidyklą „Tyto alba“, kuri supranta, kas yra gera literatūra, ir ją leidžia. Tačiau norint leisti tokią literatūrą, reikia turėti lėšų, kurias tenka užsidirbti. Ši leidykla gerai organizuoja darbą ir visą leidybos procesą, mažiau daro tuščių ir neapgalvotų žingsnių, rūpinasi reklama, turi savo autorius, kurių kūrinius populiarina ir skleidžia.

Vertėjai taip pat kalbėjo, kad knygynuose geresnės vietos lentynose kainuoja pinigus, kad susidaręs knygynų monopolis, kuris diktuoja sąlygas.

Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasakojo, kad biblioteka naujas knygas įsigyja per viešuosius pirkimus. Biblioteka įkelia į internetinę erdvę sąrašą knygų, kurias nori pirkti, ir laukia, kas pasiūlys geriausią kainą. Pasak direktorės, susiduriama ir su gana įdomiais dalykais, kai parduodama knyga, kuri dar nėra išleista. Tačiau leidėjai turi priprasti, kad visi žino savo teises ir nuolaidų nedaro.

Apie knygų užsakymus ir paklausą kalbėjo bibliotekininkė Zuzana Volkovaitė. Aišku viena, kad bibliotekos stengiasi įsigyti aukštesnio lygio, geresnę literatūrą. Bibliografė Genutė Maciūtė priminė, kad reikia atkreipti dėmesį ir į recenzijas, vertėjų pavardes.

K. Kazijevaitė-Astratovienė pažymėjo, kad atsirinkti geriausią literatūrą padeda ir geriausių knygų rinkimai. Juk skaitytojai turi teisę žinoti, kokios knygos yra prastos ir jų neverta pirkti.

Po diskusijų buvo dar kartą apžiūrima paroda, susipažįstama su vertėjais iš fotografijų ir jų darbais.

Bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė ir vicemeras J. Aleksandravičius dėkojo svečiams už įdomų ir prasmingą vakarą.