Nuomonė. Skaitytojų nuomonė. Mes – Moterys.
Nugriaudėjo, nuošė šventė – tarptautinė Moters diena. Moteris sveikino vyrai ąžuolai, savi, svetimi, įvairūs… Kalbėjo, kad mes jiems rūpime, kad mus myli, gerbia, žavisi… Deja, realybėje, be kasmet tą dieną nuoširdžiai ar nenuoširdžiai įteikto gėlės žiedo ir dažnai dirbtinės vyrų šypsenos, nieko daugiau nesulaukiame. Nei pagerėjimo, nei palengvėjimo, nei juo labiau didesnio rūpesčio mumis.
Nesulaukusios tikrai nuoširdaus vyrų rūpesčio moterimis, pasikalbėkim pačios.
Aš pirmoji pacituosiu keletą nuostabiausių minčių apie mus iš R. Vanagaitės knygos „Ne bobų vasara“.
– „Moterys yra geresni žmonės vien todėl, kad jos gimdo naujus žmones. Jos nenori griūties ar karo, kad nežūtų jų vaikai“,– tai pasakė Jonas Vanagas, R. Vanagaitės tėvas.
Kaip rašo autorė, jis svajojo, kad Lietuvos prezidente taptų moteris. Jei būtų sulaukęs, gal būtų pagyvenęs kiek ilgiau, kad pamatytų, kaip jai sekasi.
– Moteris gimdytoja yra gėrio nešėja. Nuo pat mažumės mergaitės stengiasi išlaikyti gerus santykius, vengia konfliktų.
– Jos nori gyventi pasaulyje, kur bus saugu kurti lizdą, gimdyti ir auginti vaikus. Tyrimai rodo, kad jau 2–5 metų mergaitės kalboje daug dažniau vartoja daugiskaitą nei berniukai: eikim, pažaiskim.
– Kilus konfliktui jos ne kariauja, o pasitraukia. Genai ir hormonai jų smegenyse sako, kad socialiniai ryšiai – jų būties pamatas.
Knygoje „Moters smegenys“ psichoterapeutė Louann Brizendine teigia, kad:
– „santykių puoselėjimas visomis įmanomomis priemonėmis yra pagrindinis moters smegenų tikslas. Vyrai dažnai mėgaujasi tarpusavio konfliktais ir konkurencija: tai juos tonizuoja. Moterys vien jau mintį apie galimą konfliktą priima kaip grėsmę santykiams“;
– galinga intuicija duota mums gamtos. Tai prigimtinė išmintis. Paprasta moteris, pamačiusi mirštantį žmogų, intuityviai žino, ką reikia daryti. Taip pat ir moteris, pagimdžiusi vaiką, žino, ką daryti su naujagimiu, nors niekas nėra jos to mokęs.
– Didžiuokimės, kad gamta davė mums emocijas. Be jų žemė išdžiūtų po vyrų kojomis, pasaulis, valstybės, miestai taptų griuvėsių krūva.
Tai buvo dvasingi iš autorės širdies gelmių atplazdėję žodžiai.
Mes – Moterys. Mes nepalyginamai laisvesnės už vyrus visomis prasmėmis: ir mąstymu, ir elgesiu, ir apranga, ir kalba. Absoliučiai viskuo! Mes visos esame dukterys, draugės ar žmonos, motinos. Mes norime būti laimingos, nes laimingos moterys – tai ir milžiniška jėga, jos gali padaryti laimingus milijonus žmonių.
Nepagalvokite, jog tai žodžiai iš feministės lūpų. Nors kam nors gali tokia mintis ir kilti. Kita vertus, jei feminizmu palaikysite moteriškumą, kuris siejamas su humanizmu, meile ir atjauta, pagaliau su atsidavimu darbui, kurį dirbame, kruopštumu, pareigos jausmu, tai pakeisti kitų nuomonę mes bejėgės.Kaip, beje, ir nuoširdų vyrų rūpinimąsi mumis.
Su pagarba
