„Jei nenori barščių srėbti, lašininį pamylėki“
Linksmiausia ir triukšmingiausia metų šventė yra Užgavėnės, kada visokiais būdais stengiamasi išvaryti žiemą.
Vaikydamiesi ir varydami žiemą Ašmintos kaime siautėjo čigonai, žydai, daktarai, velniai, raganos, o jiems vadovavo ir Ašmintoje gyvenimą per Užgavėnes reguliavo Lašininis ir Kanapinis.
Persirengėliai bastėsi po kiemus ir sodybas, neaplenkė ir įstaigų siūlydami šeimininkams užkąsti lašinių, paragauti dešros, riebių blynų ar užkrimsti svogūno, pagraužti baronkos. Kam sveikata neleido vaišintis Užgavėnių skanumynais į pagalbą prisistatydavo daktarėlis su žolelių antpilais nuo visų ligų. Kas buvo po žiemos išsekęs ir išblyškęs galėjo pasimėgauti ir kūną palepinti kiaulės taukų gydomosiomis kaukėmis. Visus nusivylusius gyvenimu pralinksmino čigonės, varažydamos šiltą ir turtingą pavasarį, didžiulę kaimynų meilę. Mėgstantys puoštis skubėjo pas žydelį į turgelį, kur galėjo pirkti, parduoti ar už dyką daiktus atiduoti. „Juk ne tik per šventes kaime turi būti švara ir tvarka“, rėkė po kaimą lakstydama Užgavėnių ragana ir su savo ilgiausia šluota graibė nuo langų voratinklius, šlavė kiemus ir sukiojosi tvarką darydama po ašmintiškių namus.
Žiema ko gero šiais metais jau atsisveikino su kaimu. Beliko laukti vis šiltesnių ir ilgesnių pavasario dienų.
Ašmintos laisvalaikio salės renginių organizatorė
Rima Vilkienė
Ašmintos kaimo bendruomenės „Ošvenčia“ pirmininkė
Rasa Vaitauskaitė
