Genovaitę Marcinkevičienę prisimenant

Laimingi Prienų krašto žmonės, kad jų krašte išaugo toks garsus poetas, patriotas, gimtinę ir tėvynę mylintis žmogus Justinas Marcinkevičius. Ir galima sakyti, kad dukart laimingi, nes poetas turėjo savęs vertą antrąją pusę, ištikimą bendražygę, draugę, mylimąją, savo moterį Genovaitę, kuriai irgi buvo brangi vyro gimtinė ir čia gyvenantys žmonės.

Tad ir Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje, kur vyko Genovaitės Marcinkevičienės jubiliejui skirta atminimo valanda „…ne sudie sakau, – iki…“, pirmiausia ir nuskambėjo poeto širdies žodžiai savo svajonių moteriai.

G. Marcinkevičienei gruodžio 17-ąją būtų sukakę 80 metų.

Pagerbti Genovaitę Marcinkevičienę atvyko aktorė Dalia Jankauskaitė, kompozitorius Andrius Kulikauskas ir birbynininkas Kastytis Mikiška bei Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, taip pat rašytojai Vytautas Bubnys ir Elena Kurklietytė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, pavaduotoja Rima Zablackienė, Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, buvusi klasės seniūnė Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė, Marcinkevičių dukros, taip pat didelis būrys žmonių, kuriems be galo brangus šių dviejų žmonių atminimas, kuriems širdį virpina žodžiai, reiškiantys didžiulė meilę savo kraštui, motinai, žmonai, vaikams.

Be galo jautriais prisiminimais apie A. Kulikausko parašytas dainas pagal Just. Marcinkevičiaus eiles, kurios taip ir liko Genovaitei nepadainuotos, dalijosi aktorė Dalia Jankauskaitė, primindama, kad nežinai, kada būsi pašauktas, ir tas rytoj, kuriam vis atidėliojame darbus ir nepasakytus žodžius, gali ir neišaušti.

Aktorė skaitė poeto eiles, skirtas savo gyvenimo draugei, kur ji lyginama su saule, kur išsakomi patys tyriausi ir gražiausi jausmai. Laiminga ta moteris, kuri išgirdo tokius žodžius…

Daug gerų ir prasmingų minčių ir pamastymų apie Justino ir Genovaitės duetą išsakė rašytoja Elena Kurklietytė.

„Man visada atrodė, kad Genovaitė susiliejusi su Justinu, ir yra kaip vienas vienetas. Pažinojau juos jau vyresnio amžiaus ir galiu pasakyti, kad tai buvo ideali pora, papildantys vienas kitą, tolerantiški. Nemačiau gražesnės poros, tokie jie man ir liko iki gyvenimo pabaigos. Ar sunku, ar lengva būti tokio subtilaus poeto žmona? Didelis talentas būti gera žmona, o dvigubas – būti poeto žmona. Ji sukūrė šeimoje šilumą, ramybę ir taiką. Supratau, kad Genutė saugojo tą atmosferą, kurioje Justinas galėjo kurti. Kuriantis žmogus atsiriboja nuo buities dalykų… Be to, ji buvo tokia moteris, kuri pirma pagalvodavo, o paskui sakydavo. Buvo uždara, bet nešalta. Aišku, buvo visko, buvo ir problemų, bet ji nesiskundė, nesiguodė, nesigyrė. Jie abu buvo orūs ir išdidūs. Genutė šeimos brangenybių skrynelėje saugojo visų ramybę. Išbandymas yra ir šlove, didžio žmogaus šlove. Ji buvo santūri, tartum bastionas, jungęs šeimą“, – kalbėjo E. Kurklietytė.

Justinas mirė 2011 metų vasario 16 d., o Genovaitė iškeliavo beveik po trejų metų, tik spėjusi sutvarkyti kai kuriuos poeto rankraščius, laiškus, dokumentus. Juk sakoma, kad kai poroje žmonės gerai sutaria, yra lyg vienas žmogus, po vieno mirties tuo pat išeina ir kitas. Gal liga prasideda galvoje, gal širdyje, o gal iš tikrųjų artima siela pasišaukia?…

Baigdama savo gražią kalbą E. Kurklietytė lyg tarp kitko pasakė: „Man atrodo, kad jie abu mus girdi, kad šiuo metu yra čia“. Gal ir girdi, gal jie savo dvasia ir yra tarp tų žmonių, kurie juos myli ir ilgisi, gerbia ir saugo atminimą.

Apie Marcinkevičius kalbėjo ir A. Rupšytė, pastebėdama, kad jie rūpinosi vienas kitu, saugojo ir brangino, kad jie buvo dvi neatsiejamos sielos.

Just. Marcinkevičiaus klasės draugė G. Kavaliauskienė sakė, kad jie buvo verti vienas kito, kad Justinas ir Genovaitė liko amžinai Prienų krašto žemėje.

Marcinkevičių dukra tik padėkojo, ji net negalėjo kalbėti apie savo tėvus, tai buvo jaudinantis momentas, leidžiantis suprasti šių žmonių didingumą ir tai, ką jaučia čia visi susirinkę.

Renginyje taip pat kalbėjo ir prienietė Romualda Bartulienė, kuri prisiminė tuos metus, kai mokėsi mokykloje Vilniuje, o Genovaitė Marcinkevičienė buvo geografijos mokytoja ir dar klasės auklėtoja.

Už puikią muziką ir nuostabias eiles bei prisiminimus svečiams ir renginio organizatoriams dėkojo Prienų bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė bei Prienų savivaldybės atstovai.