Švedijos karo strategai lankėsi ir Veiveriuose
Spalio 7-10 dienomis Lietuvoje lankėsi Švedijos Atlanto Tarybos ir Švedijos karo mokslų akademijos nariai, įvairių mokslinių darbų ir studijų autoriai – atsargos pulkininkas Bo Hugemark ir latvių kilmės atsargos generolas majoras Karlis Neretnieks. Svečiai iš Švedijos skaitė paskaitas Lietuvos saugumui ir gynybai aktualiais klausimais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, Kauno įgulos karininkų ramovėje, lankėsi Krašto apsaugos ministerijoje, susitiko su ministerijos departamentų vadovais. Kariniai ekspertai aplankė ir Lietuvos rezistencijos įamžinimo vietas – legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo vietą Pažėrų kaime, Skausmo kalnelį bei Juozo Lukšos-Daumanto muziejų Veiveriuose.
Į Veiverius svečios šalies kariškius atlydėjo švedų vertėjas, publicistas ir dokumentinių filmų kūrėjas, Rytų Europos istorijos pokario dokumentikos tyrinėtojas Jonas Ohmanas (Jon Ohman), Švedijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas leitenantas Tapanio Aslako Mattuso (Tapani Aslak Mattus), Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendravimo departamento atstovai, legendinio Lietuvos partizano brolis Antanas Lukša, „Tremtinio“ savaitraščio žurnalistė Dalia Maciukevičienė. Juos pasitiko seniūnas Vaclovas Ramanauskas, LPKTS Prienų filialo pirmininkė Dalytė Raslavičienė, seniūnijos darbuotojai.
Aplankę Skausmo kalnelį, Veiverių krašto istorijos muziejų ir Juozo Lukšos-Daumanto ekspoziciją, svečiai užsuko į seniūniją. Pristatydamas svečius švedų publicistas J. Ohmanas akcentavo, kad Švedijos kariuomenės atsargos karininkai jau kelis dešimtmečius domisi Lietuvos saugumo klausimais ir yra nemažai padėję teikiant Lietuvos kariuomenei švedišką karinę techniką ir ginkluotę 1994-1995 metais.
– Atsargos karininkų vizito tikslai Lietuvoje buvo du: karinis, pasirengimas mobilizacijai ir tautos motyvacija. Geriausias būdas įrodyti motyvaciją yra parodyti šaltinį, iš ko ji kyla. Aplink Kauną neradome geresnės vietos, kaip Veiverių apylinkės, kur Skausmo kalnelis, Juozo Lukšos-Daumanto gimimo, žūties vieta. Tai yra brangiausia, kas mus verčia sąmoningai suprasti, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, dėl jos verta nuolat stengtis ir kovoti. Net neabejojame, kad svečiai tai suprato. Karo strategai dabar rengia studijas, kuriose daug dėmesio skiria visuomenės pasirengimui gintis agresijos atveju, nes Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, krašto gynybos, apsaugos poreikio suvokimas vis labiau menksta. Vis sudėtingiau tampa įtikinti žmones, kad kariuomenė yra reikalinga, kad krašto gynyba yra mūsų pačių reikalas. Svečius domino mobilizacijos klausimai, kaip mes pasirengę, kaip mūsų kariai mokosi, treniruojasi, kiek dėmesio skiriama kario parengimui, aprengimui, moraliniam pasiruošimui įvairioms situacijoms, – apie svečių iš Švedijos vizitą pasakojo Krašto apsaugos ministerijos atstovas Domantas Mackevičius.
Padėkoję už suteiktą garbę, veiveriečiai visiems svečiams įteikė suvenyrų su Veiverių ir Skausmo kalnelio emblema, švedų publicistui J. Ohmanui – laisvės kovų įamžinimo vietų Prienų krašte katalogą „Kokiom žolelėm jūs beišdygsit, vaikeliai mano…“
Už partizaninio judėjimo metu Lietuvos pasiuntiniams suteiktą pagalbą pasiekti Vakarus, už parodytą pagarbą lietuvių atstovams Švedijoje ir organizuotą susitikimą žuvusiųjų ir gyvųjų Lietuvos partizanų vardu svečiams padėkojo ir partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas.
Atsargos generolas majoras K. Neretnieks išreiškė dėkingumą už svetingumą, kurio sulaukė viešnagės metu:
– Ši diena ilgam išliks mūsų atmintyje. Ji parodo, koks yra svarbus žmonių ryžtas ginti savo tėvynę, ir primena, kad reikalui esant mes kartu galime daug nuveikti. Laisvės kaina negali būti per aukšta. Apie tai jūs mums šiandien priminėte. Ačiū jums.
Atsisveikindami svečiai paliko įrašus prisiminimų knygoje.
Roma Sinkevičiūtė
Autorės nuotrauka
