Filmo peržiūra įkvėpė naujų minčių
Gruodžio 16 dieną Nemuno kilpų regioninio parko Birštono lankytojų centre vyko mėgėjiško filmo, sukurto vasaros stovykloje „Patriotiškumas prasideda nuo istorijos“, peržiūra.
Į filmo peržiūrą atvyko Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Vida Gadliauskienė ir muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius, vasarą kartu su jaunaisiais šauliukais keliavęs partizanų takais.
Stovykla vyko birželio 9–13 dienomis, kai Nemuno kilpų regioninio parko direkcija kartu su partneriais Birštono muziejumi pakvietė Birštono gimnazijos moksleivius susipažinti su krašto istorija, išklausyti gyvų liudytojų pasakojimų apie tai, kas vyko mūsų krašte palyginti netolimoje praeityje.
Į susitikimą su moksleiviais buvo atvykę buvę tremtiniai, partizanų ryšininkai bei jų giminaičiai.
Pačių stovyklautojų sukurtame filme birštonietė Janina Juozaitytė-Jasiulaitienė prisiminimais dalijosi apie savo brolį Vincą Juozaitį, kuris priklausė Dainavos partizanų būriui.
Zita Bartoševičiūtė pasakojo, kaip 1941 metais buvo konfiskuotas visas šeimos turtas, mama pasodinta į kalėjimą už mokesčių nemokėjimą, o brolis įstojo į partizanų gretas. 1946 metais jis buvo sužeistas prie Verknės, o 1952 metais žuvo Vėžionyse. Jos abi su seserimi buvo išvežtos į Krasnojarsko kraštą ir tik gerų žmonių dėka išgyveno.
Bronius Šalčius moksleiviams papasakojo ne tik apie partizanų kovas, bet ir apie tuometinius mokesčius (pyliavas), kuriuos turėjo mokėti kiekviena šeima.
Nemajūnų kaimo gyventojas Lubauskas prisiminė atsišaukimų prieš tuometinę valdžią spausdinimo istoriją 1952–1953 metais. Buvo baisu, bet žmonės rizikavo net savo gyvybe, nes mylėjo savo kraštą, savo tėvynę.
Birštonietis Antanas Justinas Vilkas moksleiviams atnešė parodyti partizanų žeminės nuotrauką. Viena partizanų slėptuvė buvo ir jo tėvų namuose, tad teko nešti maistą slėptuvėje apsistojusiems miško broliams. Kaip pasakojo A. Vilkas, kad niekas neįtartų, mama maistą sudėdavo į pintinę, uždengdavo rankšluosčiu, o ant viršaus pridėdavo burokėlių, kad atrodytų, jog eina šerti gyvulių. Antano šeimos neištrėmė. Visą šeimą nuo tremties išgelbėjo jo šaukimas į sovietų armiją – tėtis jį parodė šeimos išvežti atvykusiems kareiviams.
Prie Verknės buvusias žemines ir partizanų veiklą prisiminė ir Alfonsas Kemežys bei Antanas Grinkevičius.
Stovyklos metu vaikai kartu su Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialiste Ramute Milušauskiene ir V. Šeškevičiumi keliavo po apylinkes, lankėsi pas žmones, su jais kalbėjosi.
„Stovykla vyko savaitę, oras buvo geras, tad daug keliavome, daug pamatėme. Buvo smagu pasikalbėti su buvusiais partizanais ir tremtiniais, išgirsti jų pasakojimus, pamatyti bunkerius ir žemines“, – sakė V. Šeškevičius.
Birštono savivaldybės mero pavaduotojas J. Aleksandravičius pasidžiaugė, kad stovykla pavyko, kad vaikai galėjo pabūti kitoje aplinkoje, pakeliauti. Pasak jo, kai viską pamatai savo akimis, išgirsti žmonių pasakojimus, tai visai kitaip imi žiūrėti ir į krašto istoriją. Be to, vicemeras priminė, kad esant įtemptai situacijai pasaulyje mes, šauliai, turime būti budrūs kiekvieną dieną ir 24 val. per parą. Turime būti tvirti savo dvasia, mylėti ir būti pasiruošę ginti savo kraštą, kaip tai darė mūsų vyresnės kartos žmonės. Jų neišgąsdino nelygi kova su priešu, sunkus gyvenimas bunkeriuose, dvasios stiprybės nepražudė ir Sibiro tremtys.
J. Aleksandravičius patikino, kad ir ateityje savivaldybė skirs lėšų vaikų socializacijos stovykloms, taip pat ir jauniesiems šauliukams. Tik, pasak vicemero, reikia ir tokių stovyklų, kai keliaujama pėsčiomis su kuprinėmis, su nakvyne palapinėje arba ant šieno, su pokalbiais prie laužo.
