Juozui Palioniui atminti. Siponių kraštas 1942-aisiais

Mūsų krašto, mūsų valstybės žmogus Juozas Palionis mūsų atmintyje išliko kaip savas, nuoširdus žmogus, pilietis, sugebantis išklausyti kitų žmonių nuomones, suprasti kitą žmogų ir jam padėti. Lietuvos Respublikos Seimo narys jautė tiek pilietinę, tiek politinę atsakomybę mūsų krašto žmonėms, rinkėjams.

Juozas Palionis visada stengdavo pabrėžti ne tai, kas yra jis, o tai, koks žmogus yra šalia jo, kuriam jis pats dirba ir kuriam padeda. Žmogiškai šiltas, paprastas ir dalykiškas, neleidęs sau pernelyg kaip kiti susireikšminti. Šio dvasingumo ir žmogiškumo kristalus ir dabar jaučia kiekvienas, bent kiek pabendravęs su anapilin išėjusio Juozo Palionio žmona Julija, jų vaikais Andriumi ir Edita.

Juozas Palionis buvo kultūros mecenatystės mūsų krašte pradininkas,vertinęs tiek poetinį žodį, tiek krašto pažinimo erdves. Valės Petkevičienė ir Juozo Palionio Siponių krašto istorinės-poetinės įžvalgos ir toliau lieka meilės šiam kraštui, šio krašto pažinimo enciklopedija (Valė Petkevičienė, Juozas Palionis. Čia Nemunas vingiuoja, V., 2012).

Į Siponis nusprendėme pažvelgti iš 1942 m. susirūpinusio krašto virsmo. Dar buvo nesuėję metai, kai bolševikų „dulkėti traukiniai“ gyvuliniuose vagonuose vežė iš tėvynės tremtinius, o atėję naciai būsimas prievoles skaičiavo.

1942 m. Siponių gyventojų surašymas

Lietuvą okupavę naciai norėjo sužinoti, kiek jie gali tikėtis maisto prievolių ir kiek prekių reikės pagal korteles minimaliausiems Lietuvos gyventojų poreikiams. Su vokiškos tvarkos preciziškumu jie organizavo 1942 m. gegužės 20 d. surašymą. Per 24 valandas turėjo būti surašyti visi gyventojai, tą dieną gimę ir mirę žmonės. Nuo to surašymo  praėjo 72 metai. Išlikę surašymo lapai parodo, kokios buvo to meto šeimos, jų sudėtis. Surašymo duomenys labai tikslūs. Praeis treji ir daugiau metų, o surašymo dalyviai – partizanai bus niekinami turgų aikštėse, kiti pasitrauks į Vakarus, dar kiti kris nuo neatsakingų savųjų rankos…

1942 m. gegužės 20 d. Siponių kaime gyventojus surašinėjo dvidešimtmetis Siponių pradinės mokyklos mokytojas Juozas Juozaitis, mokykloje turėjęs butą, o perrašinėjo S. Baktytė (LCVA, f.R-743, ap.2, b.417,l.1). Siponių kaime buvo surašytos 63 šeimos, kuriose gyveno 287 žmonės. Tai Juozo Jurkonio šeima iš 6 asmenų, Vinco Jurkonio šeima iš 9 asmenų, Jono Gečionio šeima iš 3 asmenų, Povilo Gečionio šeima iš 4 asmenų, Miko Tankevičiaus šeima iš 6 asmenų,Vinco Tankevičiaus šeima iš 5 asmenų. Siponyse tuo metu buvo daug Jaruševičių šeimų. Vinco šeima daugiavaikė –10 asmenų. Juozo šeimoje –4 asmenys, Simo šeimoje– 3 asmenys, Juozo sūnaus Adomo šeimoje – 6, Adomo šeimoje – 5, Jono šeimoje – 5, Prano šeimoje – 2 asmenys. Ilga Pačėsų genties linija: Adomo Pačėso šeimoje – 4 asmenys, Antano – 7, Alekso – 6, Bernardo – 5, Juozo – 6 asmenys, Jono – 5 asmenys,Vinco, sūnaus Edvardo, – 5, Vinco, sūnaus Ramasiaus, – asmenys. Monikos Pačėsienės s šeimoje –3 asmenys, Monikos Pačėsaitės šeimoje – 4 asmenys. Senas istorines tradicijas turėjo Revuckų giminė: Juozo šeimoje– 3 asmenys, Adomo šeimoje –2, Miko šeimoje – 8 asmenys, Vinco šeimoje – 6 asmenys, Kazio šeimoje – 5 asmenys, Jono, s. Vinco, šeimoje – 7 asmenys. 4 lizdai buvo Sadauskų giminėje: Cipro šeimoje – 3 asmenys, Jono šeimoje –5 asmenys, Juozo – 5, Jurgio – 3 asmenys. Motiejaus Tamaševičiaus šeima gyveno septyniese, Marės Tamaševičienės – taip pat septyniese. Antano Kvizikevičiaus šeimoje buvo 11 asmenų, Antano Česonio šeimoje –3 asmenys, Antano Gradecko šeimoje –8, Juozo Laukevičiaus – 5, Mato Leskausko – 2, Alekso Radvilos –3, Simano Rutkausko – 8, Adomo Ručio – 8 asmenys. Staropolskienės šeimą sudarė 3 asmenys, Juozo Stankevičiaus –5, Jono Pustinavičiaus – 6, Jono Pranskevičiaus – 5, Jono Pajaujo – 8, Bronės Paulauskienės – 4  asmenys. Jurgio Petkevičiaus šeimoje buvo 12 asmenų, Juozo Mikulsko – 9, Alekso Balčiūno – 4, Jono Malinausko – 3, Adomo Mardosos – 6, Antano Mikalausko – 2, Valdo Eimanto – 3 asmenys (Ten pat, p.25–26). Tokia buvo Siponių kaimo šeimų mozaika prieš 72 metus, kai kaimas energija pulsavo.

Daugelis Siponių kaimo gyventojų sunkiais 1942 metais buvo žemdirbiai.Visiški beraščiai buvo73 žmonės( 47 moterys ir 26 vyrai). Nemokėjo skaityti 51 siponiškis (35 moterys ir 16 vyrų).

Visus turbūt sudomins tas faktas, kad 28 metų Simas Pačėsas, 30-etis Jonas Pačėsas, 22-ejų Petras Pačėsas tuo metu buvo „išvykę darbams Vokietijoje“ (Ten pat, p. 65, p.101). Klausimas siponiškiams: ar jie ten vyko savo valia, ar buvo išvežti, koks jų likimas? O kaip pasikeitė Siponių kaimas nuo 1942-ųjų iki 1959 metų? Prie šių temų dar tikrai sugrįšime…

Istorikas Vytautas Kuzmickas