Diskutavo apie pagalbą smurto aukoms

Rugsėjo pabaigoje, tarpininkaujant Prienų rajono savivaldybės tarybos narei Rimai Zablackienei, prie diskusijų stalo susėdo Kauno moterų draugijos, Prienų policijos komisariato, Socialinių paslaugų centro, Prienų bendruomenės ir Savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Socialinės paramos skyriaus atstovai.
Specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) atrankos 2012 m. konkursą organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jį laimėjo ir specializuotos pagalbos teikimą Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse koordinuos asociacija Kauno moterų draugija (toliau – KMD).
Viena iš svarbiausių SPC veiklos sričių yra pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikiančių institucijų veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas. KMD inicijavo susitikimą, kad būtų aptarti bendradarbiavimo būdai, komunikacinės priemonės ir kiti klausimai, siekiant užtikrinti efektyvesnį pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
KMD direktorė Daiva Baranauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau įstaigų, kuruojančių specializuotą pagalbą, nebuvo. Ministerijos pasirinkimą, kad specializuotą pagalbą kuruotų nevyriausybinės organizacijos, lėmė moterų nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Direktorė pripažino, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nėra tobulas, tačiau kai kurie Seimo komitetai neatsižvelgė į nevyriausybinių organizacijų siūlymus parengti mažiau baudžiamąjį įstatymą ir nebūtų siūlomo varianto praleidę. „Šiuo metu įstatyme yra numatyta patobulinimų, kurie pateikti Seimui svarstyti. Viena eilutė nurodo, kaip policijos pareigūnai informuoja SPC apie nukentėjusius žmones. Galiojančiame įstatyme parašyta: „su nukentėjusiojo žinia“. Tai reiškia, kad turi būti nukentėjusio asmens raštiškas sutikimas. Mes daug diskutavome šiuo klausimu aukščiausiame lygmenyje, nepavyko pakeisti ir Policijos departamento nuomonės, todėl Seimas bandys išsiaiškinti, kad apie visus atvejus, visus nukentėjusiuosius informaciją gautų SPC. Tada centro darbuotojai susisiektų su nukentėjusiu asmeniu ir kartu su konsultantu jam paaiškintų, kokia įmanoma pagalba, kartu sudarytų veiklos planą. Planas būtinas, nes yra labai įvairių situacijų. Net ir iškeldinus (iki teismo) smurtautoją iš namų, aukai nesaugu ten pasilikti: būstas gali būti nuomojamas smurtautojo vardu, gali būti smurtautojo tėvų namai ir pan. Anksčiau visų tarnybų veiksmai buvo mažai derinami, todėl SPC turėtų būti tarsi atvejo vadybininkas: kontaktuotų su visomis suinteresuotomis tarnybomis ir organizuotų pagalbą vietose. Žinodami, kokia paslaugų infrastruktūra Prienuose, kokia galimybė nukreipti, informuoti ar tarpininkauti dėl kažkokios paslaugos, mes galime organizuoti tą paslaugą per atstumą. Esame netoli, mūsų organizacijoje yra psichologas, turintis patirties dirbti su smurto aukomis. Žmonės gali kreiptis į mus ir paslauga bus suteikta nemokamai“, – kalbėjo KMD direktorė D. Baranauskienė. Ji teigė, kad šiuo metu moterys labai pasimetusios ir neduoda raštiško sutikimo. Be to, smurto atveju patiriamas didelis stresas, todėl lengviau būna pasakyti „nesutinku“, negu papasakoti policijai apie atvejį, pasirašyti sutikimą, kai nelabai aišku, kam ir kodėl. „Kai auka bendrauja su SPC, mes sužinome daug dalykų, kurių auka nepasako tyrėjams. Sužinome apie ilgalaikį smurtą, apie tam tikras įvykio aplinkybes. SPC pagalba yra ir vienkartinė, ir tęstinė, nėra priverstinio pobūdžio, o tik rekomenduojamojo, informuojančio apie pagalbos galimybes. Patirtis ir praktika rodo, kad nebuvo nei vienos moters, kuri būtų atsisakiusi pagalbos. Dauguma dėkoja, kad kažkas atkreipia dėmesį, kad kažkam jos (dažniausiai moterys – red. past.) rūpi. Manau, jog taip bus ir Prienų moterimis“, – sakė. D. Baranauskienė.
Išryškėjo nemažai problemų
Jas teks spręsti ateityje. Prireiks ne vieno susitikimo, kol visos suinteresuotos žinybos sutars, kaip teikti kompleksinę pagalbą. Kaip aiškino Prienų rajono policijos komisariato viršininkas Dainius Janavičius, šiais metais buvo užregistruoti net 54 smurto atvejai artimoje aplinkoje arba 10 proc. visų nusikalstamų veikų rajone. Anot jo, policijos pareigūnai kiekvieną nukentėjusįjį nuo smurto artimoje aplinkoje supažindina su jo teisėmis, numatytomis įstatyme, tačiau negali priversti pasirašyti pareiškimą, o be sutikimo informuoti pagalbos centrą apie nukentėjusįjį neturi įgaliojimų, kol nėra tai reglamentuojančių teisės aktų. Policijos komisariato vadovas pasiūlė kuruojančiai organizacijai paruošti informaciją, galbūt lankstinukus, apie tai, kur smurto auka gali kreiptis pagalbos, kokia ji teikiama, kad pareigūnai galėtų juos išdalinti potencialioms aukoms. D. Janavičius sutiko, kad SPC reikalingas ir kompleksinė pagalba taip pat, bet suabejojo, ar sužalota auka, kuriai tyrimo metu išrašomas siuntimas nustatyti kūno sužalojimus į Alytaus apskritį, o pageidaujant SPC pagalbos – į Kauną, nebus stumdoma? Ar žmogus turės lėšų važinėti iš miesto į miestą? „Jei pirminėje stadijoje bus pateikta informacija apie tokią tarnybą, apie jūsų teises, pareigas, galimybes, tada žmogui bus lengviau apsispręsti. Kai Seimas pakeis įstatymą ir bus nurodyta visais atvejais informuoti, tada vykdysime įstatymą“, – sakė Prienų r. PK vadovas.
Projekto vadovė Vilija Žukauskienė patikslino, kad įsigaliojus įstatymui policijos darbas būtų nukreipti auką procesiniams veiksmams (surinkti dokumentus, ištirti sužalojimus), o apie situaciją pranešti SPC. Centras ištirtų poreikius, suteiktų pagalbą arba informaciją, kur ją gauti, vėliau veiksmai būtų derinami su pagalbą teikiančiomis institucijomis gyvenamojoje vietovėje arba, jeigu specialistų ten nėra, siūloma pasinaudoti SPC specialistų (psichologo, teisininko) paslaugomis Kaune. Jei reikėtų, jie atvyktų į Prienus.
Kitų diskusijos dalyvių nuomone, pats žmogus turėtų spręsti, ar jam reikalinga kokia nors pagalba. KMD atstovės patikslino, kad greitu laiku bus išleisti lankstinukai. „Tai visisiškai naujas dalykas, nieko panašaus Lietuvoje nebuvo. Dabar važinėjame po savivaldybes, aptariame, kokio pobūdžio informacija turėtų būti pateikta. Tariamės su bendruomenėmis, specialistais. Norint pasiekti rezultatą, visoms tarnyboms reikia sustyguoti savo veiksmus“, – sakė D. Baranauskienė.
Rajone užregistruota nemažai šeimų, kuriose vaikai yra patyrę smurtą, jiems teikiama psichologinė pagalba. Prienų rajono savivaldybės adminstracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti vyriausioji specialistė Aldona Krušinskienė pastebėjo, kad bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, Socialinių paslaugų centru yra labai tamprus. „Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Kauno šeimos santykių institutu. Kartą per mėnesį atvyksta instituto specialistai, pakviečiama visa šeima, net ir smurtautojas. Vienas specialistas dirba su tėvais, kitas su vaikais. Po to apibendrina darbą ir pateikia rekomendacijas“, – pasakojo A. Krušinskienė. Anot jos, į dienos šviesą šeimų problemos išlindo tik įsigaliojus smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Šeimos iki tol stengėsi problemas nuslėpti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, pagalba šeimai reikalinga žymiai anksčiau, iki įvykio, nes bręstančios situacijos požymių būna žymiai anksčiau.
KMD direktorės D. Baranauskienės teigimu, pavojingiausia, kai patiriantis smurtą asmuo nusprendžia pasipriešinti. Pernai 26 moterys buvo nužudytos savo namuose: 5 nužudė vaikai arba įvaikiai, 21 – vyrai arba sugyventiniai. „Nužudymo grėsmė ypatingai išauga, kai auka imasi aktyvių veiksmų nutraukti santykius, t. y. ruošiasi skirtis. Kol smurtautojas gali smurtauti, jis jaučiasi pakankamai gerai, nes kontroliuoja padėtį. Todėl SPC pagalba gali būti reikalinga ir moteriai ruošiantis imtis teisinių veiksmų nutraukti santykius. Vaikai irgi yra nukentėjusieji, nes yra smurto šeimoje liudininkai, bet jiems nesuteikiama jokia psichologinė pagalba. Apie tai irgi reikia kalbėti. Taip pat nekalbama apie ilgalaikio smurto pasekmėje įvykdytas žmogžudystes. Ilgalaikis smurtas pažeidžia psichiką, žmogui gali pasivaidenti, kad smurtautojas jį vėl puola. Potrauminis stresas kaip liga nepripažįstama, nors požymiai yra panašūs į šizofrenijos, kitų sutrikimų“, – atkreipė dėmesį KMD direktorė.
Netrukus turėtų įvykti dar vienas susitikimas, KMD organizuota diskusija ir konsultacijos specialistams bei socialiniams darbuotojams.
Roma Sinkevičiūtė