Susitikimas su žolininku Mariumi Lasinsku
Žmonės dabar daug išmano apie sveikatą, ligas ir įvairias prevencines priemones, žino, kaip gyventi, kad nesirgtų. Ir vis dėlto ligų neišvengiame, todėl niekada neprošal pasikartoti ar įtvirtinti žinias – ypač artėjant žiemai. Tokią sveikatos pamoką – kaip pasiruošti žiemai ir stiprinti imunitetą – spalio 16 d. organizavo Prienų visuomenės sveikatos biuras, pasikvietęs į svečius lektorių, vaistininką ir žolininką Marių Lasinską.
Nors orai vis labiau vėsta ir aplink daugėja kosinčių, čiaudinčių, peršalimo ligų galime išvengti, jeigu, kaip sakė Prienų visuomenės sveikatos biure viešėjęs vaistininkas ir žolininkas Marius Lasinskas, rūpinsimės savimi ir imsimės tam tikros profilaktikos.
Prieš kalbėdamas apie peršalimo ligas ir prevencines priemones, lektorius pirmiausia siūlė savęs paklausti, ar esame sveiki visapusiškai, ne tik fizinis mūsų kūnas. Pasiekti fizinės ir dvasinės pusiausvyros nėra lengva, ypač, kai darbas susijęs su įtampa, kai sutrikusi bioritmų pusiausvyra. Ne visi gali anksti keltis ir anksti pusryčiauti. To ir nereikia daryti, sakė M. Lasinskas. Galima ryte išgerti stiklinę kambario temperatūros vandens, dar geriau – įspaudus citrinos ar greipfruto. Prieš tai, išvalius dantis, būtina kita dantų šepetėlio puse nuvalyti apnašas nuo liežuvio paviršiaus. Nors ir neskanu, galima „pakramtyti“ šaukštelį aliejaus, kol jis taps baltas, po to išspjauti. Aliejus sutraukia visus burnos gleivinėse esančius toksinus. Dar geriau būtų, jeigu vandens ir druskos tirpalu išplautume nosies ertmę. Patartina iš pat ryto atlikti mankštelę, ypač pilvo srities, kad greičiau pasišalintų per naktį susikaupęs perdirbtas maistas.
Kaip stiprinti imunitetą ir nesirgti
Pasak vaistininko ir žolininko M. Lasinsko, norėdami išvengti ligų, kiekvieną dieną turime rūpintis ne tik kūno higiena, bet ir dvasine švara, palaikyti šviesias mintis ir gerus santykius su aplinkiniais. „Žmogus sustoja, kai suserga. Pajutęs negalavimus, skausmą, bėga į vaistinę vaistų arba galvoja, pagersiu žolelių, viskas pasitaisys. Tačiau po kiek laiko organizmas ir vėl „pastuksena“, dar kartą praneša, kad kažkas negerai. Bet būtent skausmas perspėja, kad kažką darome negerai, organizmas duoda mums galimybę pasitaisyti. Ligos yra net ne mūsų priešas, jos mus perspėja ir net gelbsti. Tada žmogus sustoja ir pradeda galvoti, gal kažką daro negerai. Mes nuolat darome gyvenimo klaidų. Jeigu jas darome nuolat, liga iš ūmios pereina į lėtinę formą, tęsiasi metų metus. Lėtinės ligos yra žmogaus nenoras keistis, ateities baimė ir kitos pražūtingos mintys. Norint pagyti, reikia tikros maldos Dievui, tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo “, – teigė M. Lasinskas.
Medicininį išsilavinimą turintis žolininkas susirinkusiuosius supažindino su įvairių ligų atsiradimo priežastimis, papasakojo, kokį ligų kelią pats praėjo, kaip keitėsi jo mąstymas, kaip susidomėjo netradicine liaudies medicina. Nors M. Lasinskas sako, kad sveikatą reikia suvokti plačiąja prasme, tačiau atėjus šaltajam sezonui, kai gresia peršalimai ir virusinės ligos, jau daugiau dėmesio reikėtų skirti kūnui, todėl patarė, kaip rudenį stiprinti imunitetą ir nesirgti. Jis atsivežė visą puokštę vaistinių žolelių, papasakojo apie jų paruošimą, gydomąsias savybes ir įvairius panaudojimo būdus liaudies medicinoje. Seminaro dalyviai buvo vaišinami gardžia kiaulpienių kava, kiaulpienių traškučiais, o žolininkas pamokė, kaip jų pasigaminti.
Kiaulpienių kava ir traškučiai gaminami iš kiaulpienių šaknų. Išrautas šaknis reikia švariai nuvalyti, nuplauti, supjaustyti kubeliais ir išdžiovinti vaisių džiovyklėje 40–60 laipsnių temperatūroje arba natūraliai. Išdžiovintas šaknis galima kramtyti vietoje „čipsų“, galima pakepinti keptuvėje su trupučiu aliejaus ir sumalti kavamale. Turėsite galimybę mėgautis ilgalaikiu stimuliuojamuoju gėrimu be kofeino. Žolininkas atkreipė dėmesį, kad pienės ir kiaulpienės skiriasi – tiek savo išvaizda, tiek augimo laiku, tiek savybėmis. „2010 m. japonų mokslininkai lygino ženšenio, kiaulpienės ir kitų augalų vaistines savybes – nugalėjo kiaulpienės šaknis“, – pabrėžė M. Lasinskas.
Plačiau apie šį unikalų visą organizmą veikiantį augalą ir kitas vaistažoles papasakosime kituose laikraščio numeriuose.
