Ką reikia žinoti apie mėšlo tvarkymą
Žemės ūkis – viena iš veiklų, darančių reikšmingą poveikį paviršinio ir požeminio vandens kokybei. Pastebima, kad intensyvios žemdirbystės rajonuose upelių vanduo yra kur kas labiau užterštas biogeninėmis medžiagomis (azoto ir fosforo junginiais) nei ekstensyvios žemdirbystės ar miškingais rajonais tekančių upelių.
Biogeninės medžiagos skatina vandens telkinių eutrofikaciją, dumblių augimą ir vandens žydėjimą, dumblėjimą. Intensyvaus dumblių žydėjimo metu vandens telkiniuose mažėja deguonies kiekis, ima dusti žuvys, prasideda kiti neigiami procesai. Į gruntinius vandenis patekę azoto junginiai užteršia geriamąjį vandenį nitratais, kurie yra kenksmingi gyvūnų sveikatai ir ypač pavojingi (o didesnės koncentracijos pražūtingos) kūdikiams ir vaikams. Be to, požeminis vanduo yra vienas iš didžiausių ir vertingiausių Lietuvos gamtos turtų, kurį turime išsaugoti neblogindami vartojimo savybių.
Dažnai vandenys teršiami netinkamai tvarkant mėšlą ir srutas. Ruduo – puiki galimybė išvežti sukauptą mėšlą į laukus, išvalyti mėšlides ir paruošti jas žiemos laikotarpiu susidarančiam mėšlui kaupti. Tie, kas neturi mėšlidžių, turėtų tinkamai pasirinkti vietas, kuriose bus įrengiamos rietuvės, ir pradėti naują mėšlo sandėliavimo sezoną laikydamiesi aplinkosaugos reikalavimų. Pagrindinis reikalavimas – mėšlas ir srutos turi būti kaupiami ir laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Mėšlas ir (ar) srutos gali būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, tik svarbu, kad būtų įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto, parenkama tokia vieta, kad potvynio, liūčių metu jos neapsemtų paviršiniai vandenys.
Rietuvės gali būti įrengiamos ir laukuose, kurie bus tręšiami. Rietuvei parenkama vandens neapsemiama vieta, kuo toliau nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų. Rietuvės vieta apjuosiama ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų, o rietuvės viduje suformuojamas durpių ar smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms sugerti.
Artėjant šaltajam sezonui svarbu žinoti, kad mėšlas ir (ar) srutos neskleidžiamos nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Skystasis mėšlas ir srutos neskleidžiamos šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Visi šie reikalavimai detaliai aprašomi Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434;2011, Nr. 118-5583).
Pavasarį planuojama intensyviai tikrinti, kaip tvarkomas mėšlas, ypač Jiesios upės baseine. Mat Jiesios upės, vienintelės visame Alytaus regione, vandens kokybė yra bloga. Turime bendromis pastangomis sumažinti upės taršą. Kviečiame ūkininkus atsakingai tvarkyti mėšlą, pasirūpinti, kad statomos ir įrengiamos mėšlidės, rietuvės, srutų kauptuvai atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.
Noriu pažymėti, kad tinkamai tvarkytis yra kur kas pigiau. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų. Taip pat gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. Be to, gali kilti problemų siekiant iš valstybės nusipirkti žemės ar gauti paramą iš NMA. Visais atvejais vertingiau neatidėliojant investuoti į tinkamus įrenginius, nes baudų sumokėjimas nesuteikia teisės toliau teršti
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyr. specialistė Sandra Daujotienė
