Nuo ko nugaišo šunys, aišku, bet kas tai padarė – ne
Rugpjūčio 27 dienos „Naujojo Gėlupio“ numeryje, straipsnyje „Dėl ko nugaišo vienkiemių šunys“ buvo rašoma, kad Birštono vienkiemyje vienu metu nugaišo Plento gatvės gyventojų Kšenavičių, Laukaičių šunys, o Palionių – ne tik šuo, bet ir katinas. Kas atsitiko, kad visas būrelis naminių gyvūnėlių iškeliavo iš šio pasaulio?
Kadangi žmonės kreipėsi į Birštono policijos komisariatą su įtarimais, kad jų keturkojai draugai buvo nunuodyti, pareigūnai pradėjo tyrimą. Kaip jau buvo rašyta, žmonių įtarimus sustiprino tai, kad nugaišusio gyvūnėlio kraujo tyrimai parodė, jog gyvūnai buvo apsinuodiję cheminėmis medžiagomis, kurios sukėlė inkstų nepakankamumą, pažeidė kepenų ir skrandžio veiklą, o tai ir lėmė jų mirtį.
Alytaus apskrities VPK Birštono PK viršininkas Rolandas Stiklius patikino, kad buvo gauti gyvūnų kraujo tyrimai, kurie patvirtino, kad šunys ir katinas krito dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis. Tai faktas. Bet įrodyti, kas tai padarė, jau visai kita problema.
Plento gatvės gyventojai svarsto, kad jų augintinius galėjo pražudyti toje pat gatvėje turintis sklypą kaimynas. Jų manymu, gal ir nebuvo tikslo išmarinti kaimynų gyvūnus, bet kodėl tada buvo padėtas puodas su neaiškia mėsa prie jo sklypo? Naminiai gyvūnai belakstydami, ko gero, ir pasivaišino. Juk jie namų valdų sklypų nežino, supranta tik tas, kurias patys paženklina. Gaila, kad policijos pareigūnai to įrodymo nepaėmė ištirti, tada būtų buvę aiškiau. Vėliau tas indas dingo. Taigi, klausimų daug daugiau negu atsakymų. O dabar, kaip sakoma, už rankos nepagautas – ne vagis, arba kol teismas nepriima sprendimo, įtariamasis laikomas nekaltu.
Atrodo, ne tokia sudėtinga byla, tačiau ji atsidūrė akligatvyje. Policijos pareigūnai parašė atsakymus į žmonių pareiškimus, paaiškindami, nuo ko nugaišo gyvūnai, bet kas dėl to kaltas – lieka ištirti ateityje. Kaip sakė R. Stiklius, tyrimas vyksta.
Tačiau pats faktas, kad šunys ir katinas sąmoningai ar nesąmoningai turėjo iškęsti didžiules fizines kančias, verčia manyti, kad tas, kuris tai padarė, tikrai neturi jokios moralinės atsakomybės. Mes, žmonės, galime prieš valgydami maistą pagalvoti, ar jis tinka mūsų skrandžiui, o gyvuliukai vadovaujasi instinktais. Taip pat žmonės savo problemas, jeigu jų iškyla, gali spręsti diskutuodami, o jeigu to nesugeba padaryti, gali kreiptis į tam tikras institucijas, kurios padeda rasti teisybę.
O Plento gatvelės gyventojai tikisi, kad kas nors dar paaiškės, tačiau jau nededa daug vilčių. Tik baisu, kad įsigytų naujų gyvūnėlių neištiktų anų likimas.
