A. Ramanauską-Vanagą prisimenant
Rugsėjo 24 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta fotografijų paroda „Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ bei parodytas J. Lingio filmas „Partizanų vaikai“. Renginyje dalyvavusi A. Ramanausko Vanago dukra, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, pasidalijo savo prisiminimais ir patirtais išgyvenimais.
Renginio pradžioje skambėjo lietuviškos patriotinės dainos, kurioms pritarė ir susirinkusieji, o bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasakojo apie sudėtingus pokario metus ir išdraskytus žmonių gyvenimus bei likimus.
A. Skokauskienė, žvelgdama į netolimą praeitį, dalijosi skaudžiais vienišos vaikystės prisiminimais, kai tėvams išėjus partizanauti jos su močiute keliavo ir slapstėsi nuo KGB agentų. Prisimindama tėvelį, žinomą Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė pasakojo, kad jis buvo apsišvietęs žmogus, baigęs pedagoginį institutą ir Kauno karo mokyklą. Tačiau baigiantis karui, 1945 metų pavasarį, jie su žmona Birute pasitraukė iš legalaus gyvenimo ir išėjo partizanauti, tikėdamiesi, kad taip prisidės prie tėvynės išvadavimo nuo užgrobėjų ir KGB.
Vos pradėjęs partizaninę veiklą, A. Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas Nemenčinės apylinkės būrio, o netrukus ir visos kuopos vadu. Po metų tapo Merkio rinktinės vadu, o jau nuo 1947 metų vadovavo Dainavos apygardos partizanams. 1948 metais jam buvo patikėtas Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigos.
Kaip pasakojo viešnia, A. Ramanauskas-Vanagas 1949 metais dalyvavo Lietuvos partizanų suvažiavime ir buvo paskutinis Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas. Susirgus vadui J. Žemaičiui, teko eiti ir vado pareigas.
Pasak partizano dukros, A. Ramanauskaitės-Skokauskienės, tėvai niekada nesigailėjo pasirinkto kelio, kovos už Tėvynės laisvę, nė minutei neabejojo savo pasirinkimu. Net akistatos metu, kai tėvas norėjo prisiimti sau kaltę, kad ir žmona buvo partizanė, motina ištarė: „Viską darėm kartu ir to nesigailiu“.
Nuo 1953 metų šeima gyveno slapstydamasi. Ilgą laiką sekėsi, tačiau jie buvo išduoti ir sulaikyti, kai važiavo dviračiais į Kauną. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas, išvežtas į Vilnių ir laikomas KGB kalėjime. Visą laiką jis buvo žiauriai kankinamas ir žalojamas, o 1957 metų lapkričio 12 dieną buvo nušautas.
A. Ramanauskas rašė atsiminimus, kurie buvo slepiami keliose patikimose vietose. Dabar yra išleista jo knyga „Daugel krito sūnų“, yra likę nemažai fotografijų.
A. Skokauskienės motina buvo nuteista 8 metams, kuriuos praleido kalėjime ir Sibiro lageriuose, į Lietuvą grįžo jau be sveikatos.
– Tuo metu visa Lietuva kovojo už išlikimą. Fiziškai buvo sunaikinti, bet dvasinė pergalė buvo partizanų pusėje. Saugodami savo tradicijas, per kančias atėjome į laisvą Lietuvą. Kas gi yra brangiau už laisvę? Ir tėvelis savo atsiminimuose rašė, kad norėtų kurti laisvą demokratišką Lietuvos ateitį, – sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Lietuvoje tuo metu buvusiems tremtiniams irgi buvo sunkus metas: sunku buvo rasti gyvenamą plotą, darbą, dažnas šalindavosi, nenorėdami turėti reikalų su KGB.
Kaip sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, savo tikrus dokumentus su tikra pavarde ir vardu bei gimimo data pavyko atgauti ne taip seniai ir tik dėl to, kad gimimas ir krikštas buvo užregistruoti bažnyčioje.
Auksutė su mama apsigyveno Kaune, baigė Kauno politechnikos institutą, pradėjo dirbti mėgstamą darbą, kuris ją prieš kelis dešimtmečius atvedė į Birštoną.
– Labai gera sugrįžti į Birštoną, pavaikščioti tomis pačiomis gatvėmis, susitikti seniai matytus pažįstamus žmones, – džiaugėsi susitikimu partizano dukra.
Renginio metu žmonės dalijosi prisiminimais, turėjo klausimų ir viešniai. Už apsilankymą ir įspūdingą pasakojimą dėkojo Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė ir TS-KD partijos Birštono skyriaus pirmininkas Vytautas Šeškevičius.
Po to visi apžiūrėjo parodos ekspoziciją, dar kartą prisimindami tuos, kurie būdami dar tokie jauni jau žinojo, kas tai yra Tėvynė ir Laisvė. Ir už tai daugelis sumokėjo savo gyvybe.
Stasė Asipavičienė
