Prelato K. Olšausko bylos atgarsiai
Europos paveldo dienų metu aktyviai bendradarbiauja muziejai, mokyklos, bibliotekos, turizmo informacijos centrai bei žmonės, menantys tos vietovės istoriją. 2012 metų Europos paveldo dienų Lietuvoje tema – „Genius loci. Vietos dvasia„.
Rugsėjo 15 dieną prie Birštono turizmo informacijos centro buvo pakelta Europos paveldo vėliava, renginio dalyviai vyko į ekskursiją po senąjį Birštoną, o vėliau būrelis istorija besidominčių žmonių susirinko į Lietuvos edukologijos universiteto doc. Dr. Vidos Pukienės paskaitą „Prelatas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija“.
Paskaitoje buvo aptariami prelato, kaip visuomenės veikėjo, nuveikti darbai švietimo, labdaros ir diplomatinėje srityse, taip pat analizuojami svarbesni Birštono bylos epizodai. Pranešėja akcentavo K. Olšausko švietėjišką veiklą bei jos reikšmę tautinio švietimo sistemos kūrimui XX a. pradžioje, aptarė K. Olšausko darbą lietuvių draugijoje nukentėjusiesiems nuo karo šelpti, diplomatinę veiklą Šveicarijoje ir Vokietijoje (1917-1918 m.) siekiant Lietuvos Nepriklausomybės.
K. Olšauską apibūdino kaip energingą ir veiklų, tačiau arogantišką, kartais net stačiokišką žmogų, turintį netoleruotinų žmogiškųjų silpnybių. V. Pukienė pasidalino mintimis apie 1929-1930 m. Birštono bylos eigą, kadangi skaitant autentiškus dokumentus, kilo įvairių klausimų, neaiškumų. V. Pukienė teigė, kad išanalizavus dokumentus, galima daryti įžvalgą, jog byla nepakankamai ištirta, lieka daug neatsakytų klausimų. Tragiška K. Olšausko mirtis jų iškėlė dar daugiau. Tačiau šis pasisakymas (diskusija) nėra bandymas kvestionuoti teismo sprendimą. Ši istorija, turinti sąsajų su Birštonu, kur, kaip teigiama rašytiniuose šaltiniuose, aukštas katalikų bažnyčios dvasininkas, apkaltintas moters nužudymu, buvo nuteistas kalėti 6 metus, iki šiol apipinta įvairiausiais gandais ir versijomis: nuo nuodėmingos meilės istorijos iki politinių intrigų ir net užsienio žvalgybų veiksmų. Prelatas K. Olšauskas1929 m. Kauno apygardos teismo bei1930 m. Vyriausiojo Tribunolo sprendimu pripažintas kaltu dėl Stasės Ustjanauskienės nužudymo. Iš kalėjimo paleistas po dvejų metų, neaiškiomis aplinkybėmis buvo nušautas. Prelato K.Olšausko istorija iki šiol lieka viena paslaptingiausių ir tamsiausių tarpukario Lietuvos bylų, ir labai dažnai prisimenama, lipant į Vytauto kalną.
Savo, kaip istoriko, nuomonę apie K. Olšausko bylą išsakė ir Birštono muziejaus fondų saugotojas Vytautas Kuzmickas. Jo požiūris skyrėsi nuo pranešėjos ir sukėlė diskusijas. Laikinai atliekanti Birštono muziejaus direktorės pareigas Roma Zajančkauskienė pasakojo, kad po renginio V. Pukienė, lietui lyjant užlipusi ant Vytauto kalno, suabejojo, ar galėjo St. Ustijanauskienė, turėdama nesveikas kojas, vaikščiodama su lazda ir sverdama 97 kg esant lietingam ir tamsiam vakarui užlipti ant šio kalno. Taigi paslapties skraistės praskleisti niekam nepavyksta, tik iškyla vis naujų klausimų.
„Naujojo Gėlupio“ informacija
