Nuo pirmojo avilio iki pasaulinio aukso – 20 spalvingų metų (GALERIJA)
Birželio 7 d. Prienuose nuvilnijo pakili ir emociškai šilta šventė, skirta uždarosios akcinės bendrovės „Wilara“ pirmojo avilio 20-ties metų jubiliejui. Įspūdingą šventę surengęs nepailstantis, energingas, nuoširdumą tarsi bitės medų nešantis direktorius Gediminas Olsevičius, padedamas artimiausios bendražygės žmonos Danutės, visos šeimos, už kartu nueitą ilgą kelią nuoširdų bičiulišką AČIŪ tarė partneriams, klientams, darbuotojams bei visiems, turėjusiems lemtingos įtakos verslininko gyvenimui ir verslui.
>>> DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA 2 <<<
„Laikas kaip vanduo pro pirštus – bėga, teka… Kiekvienas lyg bitės savo avily bėgame, zujame… Pastebim, kad vaikai jau užaugo, pasikeitė plaukų spalva. Kartais – ačiū Dievui, ne per dažnai – pastebime, kad nėra bičiulio šalia…“, – šventės pradžioje kalbėjo įmonės direktorius Gediminas Olsevičius, visus pasveikinęs gražiu lietuvišku žodžiu: „Sveiki, mieli bičiuliai“ ir pakvietęs pagerbti tylos minute išėjusiuosius amžinybėn bičiulius, tarp jų – pirmąjį bendradarbiavimo partnerį ir pirmąjį įmonės vadovą Vincą Lapėną, iškilią asmenybę, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentą dr. Joną Balžeką, kuris dar 1995 m. besikuriančią ir pirmuosius žingsnius žengiančią UAB „Wilara“ įvertino iškalbinga fraze: „Matom besiformuojančią bitininkystės reikmenų firmą…“
Ši frazė tebelydi G. Olsevičių, kuris nenori užmigti ant sėkmės laurų ir mano esantis vis dar besiformuojančios įmonės, nors turinčios jau apie 40 darbuotojų, vadovas. Nors per 20 metų keitėsi verslo poreikiai ir tų poreikių tenkinimo galimybės, o įmonės direktoriui G. Olsevičiui vėrėsi naujos savęs realizavimo erdvės, jos paties verslininko buvo suvoktos kaip Dievo dovana už tai, kad šitaip buvo stengtasi visų pirma sąžiningai atlikti savo darbą. Antra – branginti kelyje sutiktus bičiulius, jų patarimus, bičiulišką draugystę. Visa to atpildas – per 100 bičiulių, sugužėjusių į šventę visais Lietuvos keliais ir atvykusių net iš Latvijos.
Kiekvieno žmogaus istorija ir visi keliai prasideda nuo jo šaknų
UAB „Wilara“ jubiliejinėje šventėje, be kitų garbių svečių, dalyvavo įmonės direktoriaus G. Olsevičiaus mama, sesuo Eglė. Žemai nusilenkdamas brangiausiam svečiui, Gediminas prisipažino, jog žodžiais neįmanoma išreikšti dėkingumo mamai, kuri pagimdė, užaugino, kuri perdavė savo kūrybingumą, atkaklumo, tikslo siekimo gebėjimą – tas savybes, kurios kaip sėkla užaugo ir subrandino dabartinę dieną. Mamai buvo skirtos ne tik sūnaus gėlės, bet ir atlikėjo Vidmanto, papuošusio renginį dainomis, kūrinys.
Nuo dainos mamai ir sūnaus padėkos prasidėjusi šventė tęsėsi, vedama puikaus, vienas kitą papildančio dueto – vedėjos Daivos Venclovienės ir įmonės direktoriaus, apžvelgiant visą 20-ies metų kelią, prisimenant ir kartu padėkojant bei įteikiant padėkas bei bičiuliškas dovanas į sceną pakviestiems bičiuliams ir garbiems svečiams – tiems, su kuriais įmonė susiduria vedama kasdienių rūpesčių.
Istorinę apžvalgą UAB „Wilara“ direktorius pradėjo nuo žvilgsnio į 1993–1994 metus, kai kūrėsi pirmieji verslai, kai daugybė žmonių ėmėsi kažkokios veiklos, į kurią Gediminą, kaip pats prisipažino, atvedė 3 litrai medaus, įsigyto iš kaimyno dar už „vagnorkas“. Stebėtinai greit išsekęs stiklainis medaus ir noras gauti dar daugiau bei menkas mokytojo atlyginimas vertė prisiminti tas ne vieną teisingu gyvenimo keliu pakreipusias gimtas šaknis – bitininkavusius senelius, avilius gaminusį prosenelį, likusį senelio gamintą atakiavimo peilį, taip pat savo paties patirtį gaudant spiečius, padedant sukti medų… Įtikėjęs, jog būtų pajėgus ir pats pasirūpinti sau medaus, 1991 m. būsimasis verslininkas už du senelių avilius su priemoka įsigijo iš Juozo Antanavičiaus nuo Igliaukos pirmas dvi bičių šeimas. Garbingas svečias taip pat pasidalijo prisiminimais, padėkojo, kad buvo pakviestas į tokį gausų bitininkų būrį Prienų krašte, ir palinkėjo bičiuliui sėkmės, puoselėjant savo verslą, aprūpinant bičių produktais ir bitininkystės reikmenų gaminiais visus bičiulius.
Ratas sukasi…
Apie pirmąjį avilį, tapusį šventės „kaltininku“, „Wilaros“ direktorius kalbėjo kaip apie mylimą savo kūdikį, su kuriuo dar kūdikystėje atsisveikino, parduodamas
bičiuliui Broniui Mikailioniui, gyvenančiam maždaug už kilometro nuo Prienų. Dvidešimt metų jame laikęs bitutes, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, bičiulis perleido avilį pirmajam savininkui, kuris atsidėkodamas įteikė svečiui dar jo bičių suneštą medaus korį.
Tačiau prieš keletą dešimtmečių, ruošiantis gaminti pirmąjį avilį, G. Olsevičiui reikėjo žinių, kurių ieškodamas jis susitiko su patyrusiu bitininku iš Ringaudų, o šiuo metu – didžiausiu autoritetu Lietuvoje, docentu, daktaru, mokslininku, modernios bitininkystės propaguotoju, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentu Algirdu Amšiejumi. „Tai žmogus, turintis veržlumo, nusistatymo, norėjimo, vadovavimo, valdymo ir iniciatyvos. Viską, ką padarė, padarė savo iniciatyva“, – sakė A. Amšiejus, linkėdamas G. Olsevičiui, aukso raidėmis įsirašiusiam pasauliniame bitininkystės kongrese ir laimėjusiam Lietuvai bei įmonei aukso medalį, iškovoti tokios pačios spalvos apdovanojimą ir būsimame Apimondijos konkurse. Pasak A. Amšiejaus, galėjo ir kiti bitininkai iškovoti panašų apdovanojimą, tačiau jie neturėjo tokių savybių, kokias turi Gediminas.
Įmonės sėkmę lemia įvairiapusiška
veikla
Per 20 metų, kaip ir kiekvieno verslininko kelyje, G. Olsevičiaus gyvenime būta nemažai sunkumų, nusivylimų ir dvejonių, teko susidurti su spaudimu iš aplinkos, patirti nuostolių ir vėl pakilti. Vienas iš sunkiausių laikotarpių – 1998-ieji, kai įmonėje kilo gaisras, po kurio kompanija, kaip sakė direktorius, išsivaikščiojo. UAB egzistavo formaliai, ir joje dirbo tik buhalterė, direktorius ir sekretorė. Vis dėlto atkaklus verslininkas dar išplėtė bityną, žiemą vienas dirbo ir gamino avilius. Vėliau su žmona Danute ėmė gaminti žvakes, dalyvauti mugėse. Atkaklumas ir užsispyrimas davė rezultatų: prasidėjo mugės, bitininkų šventės, renginiai, ekspozicijų pristatymai, pirmieji užsakymai, apdovanojimai…O pirmaisiais XXI amžiaus metais buvo atidaryta ir pirmoji bitininkystė reikmenų krautuvėlė, pradėti gaminti lengvos konstrukcijos aviliai nuomojamose patalpose netoli Prienų, vėliau išplėstos patalpos Prienuose, kuriose atsirado vietos didesnei parduotuvei ir galimybės plėtoti verslą bei ieškoti bendradarbiavimo partnerių… Įmonė ėmėsi didelėmis apimtimis gaminti avilius ir kitą bitininkams reikalingą įrangą.
Sakoma, darnioje šeimoje visais džiaugsmais ir vargais dalijamasi perpus. G. Olsevičiaus žmona Danutė dėkojo vyrui už tai, kad jis išlaisvino ją nuo rūpinimosi gamyba ir prekyba, tačiau nuošalyje, sakė, niekada nelikusi. Pradėjusi nuo žvakių gamybos, ji tuo pačiu metu augino ir tris atžalas, ir dalyvaudavo su vyru mugėse, šventėse, įmonės produkcijos pristatymuose. Prisimindama pačią pradžią, Danutė pasakojo, jog buvo metas, kai tekdavo ir vaikų taupykles iškratyti, kad nusipirktų reikiamų produktų.
Šiandien „Wilara“ ne tik gamina avilius, kitą medinį inventorių, tačiau ir gaminius iš metalo, prekiauja bitininkams skirtomis priekabomis, plačiai vartojamomis prekėmis – žvakių formomis, vašku, bičių produktais, kulia duonelę, gamina sirupą. Plėtoja didmeninę prekybą, prekiauja savo parduotuvėje, turi elektroninę parduotuvę, prekes siunčia paštu. Nuoseklus darbas, įvairiapusė veikla ir sąžiningo verslo principų laikymasis padėjo įmonei nuo sėkmės vaisių medžio pernai nusiraškyti patį saldžiausią – Apimondijos auksą, kurį atnešė „Spragilas“. Tai suteikė įmonei solidumo ir išdidumo. Nors, pasak Gedimino, ne mažiau išdidus būtų grįžęs į namus ir su sidabro medaliu. Išdidus jautėsi rezultatų suvestinėje matydamas ne savo pagranduko, o Lietuvos pavadinimą. Juk jis net nepamena, koks gaminys laimėjo sidabrą ir bronzą – įstrigo tik laimėjusių šalių pavadinimai. „Bėgant metams norisi padaryti kažką prasmingo. Mano siekis ir šį Prienų kampelį padaryti gražesnį, kad įstaigose ir mokyklose būtų šviesiau, gražiau, kad vieni kitus ne tik matytume, bet ir išgirstume, kad augtume kaip bendruomenė savo mieste, kaip viena bitininkų bendruomenė Lietuvoje. Mes neturime kito kelio, kaip išmokti sutarti, susitarti, bendrauti ir bendradarbiauti, suprasti vienas kitą, nes tik tokia bendrystė, bičiulystė yra visų mūsų ir visos mūsų Lietuvos ateitis“, – puikia kalba ir prasmingais palinkėjimais savo pranešimą „Nuo pirmojo avilio iki Apimondijos aukso“ baigė UAB „Wilara“ vadovas G. Olsevičius.
Dėkojo bičiuliams, kolektyvui ir šeimos nariams
Pirmojo avilio jubiliejiniame gimtadienyje dalyvavo didžioji Lietuvos bitininkystės ir verslo elito dalis, Seimo nariai Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės atstovai.
Šventėje prieš svečių akis ant pakylos stovintis padėvėtas, tačiau labai branginamas „jubiliatas“, papuoštas ąžuolo lapų vainiku, vėl puikavosi pačioje garbingiausioje vietoje – šalia modernaus, spindinčio 2014-ųjų modelio. O iš „senuko“, lyg iš neišsenkančio šulinio, buvo vis traukiamos dovanos bičiuliams. Vienos iš pirmųjų UAB „Wilara“ padėkos ir bičiuliškos dovanos atiteko Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentui A. Amšiejui, dailininkei Aušrai Deltuvienei, kuri savo ruožtu bitutės simbolį paveiksle nuo savo šeimos įteikė Olsevičių šeimai. Pakviesti į šventę be siurprizų ir, žinoma, be asmeninių pasidalinimų prisiminimais neliko ir verslininko talkininkas, aviacijos laikų bičiulis, konstruktorius Vytautas Vilkas, vienų iš pirmųjų avilių, kurie iškeliavo į Alksniakiemį, pirkėjų atžala Daiva Earle, buvęs Dotnuvos žemdirbystės instituto Bitininkystės skyriaus vadovas, buvęs Bitininkų sąjungos viceprezidentas dr. Jurgis Račys, seniausias bitininkystės dėstytojas Lietuvoje, poetas Pranas Karosas, partneris bitininkas Jonas Juodvalkis, Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Jankauskas, žurnalistas, knygelių ir straipsnių bitininkams autorius dr. Vytautas Salinka, prieš keletą metų pripažintas sėkmingiausiu bitininkystės ūkininku svečias iš Latvijos Arturs Grudovskis.
UAB „Wilara“ padėkomis ir bičiuliškomis dovanomis buvo apdovanotos ir įmonės darbščiosios bitelės – ilgiausiai dirbantys kolektyvo nariai: 17-tus metus įmonėje skaičiuojanti buhalterė Genovaitė Barzdaitienė, jau kuris laikas dešiniąja direktoriaus ranka esanti Romutė Babarskienė, 13-us metus dirbanti vyriausioji pardavėja Rima Baltrušaitienė, taip pat tūkstančius žvakių per savo rankas perleidžianti Nijolė, geroji namų dvasia Liucija, naujagimius auginančios Violeta ir Vitalija, Lina, du vyriškiai Aidai, vienas iš kurių – Gedimino sūnėnas, diplomuotas inžinierius mechanikas, pridėjęs savo ranką ir prie auksinio „spragiliuko“. Direktorius ačiū tarė ir savo vaikams. Internetinis kompiuterinis įmonės apipavidalinimas ir sklaida – sūnaus Donato rankų ir proto darbas. Dukros Giedrės dėka išleisti 9 įmonės katalogai. Pasak vadovo ir tėčio, nors ir gyvena Vilniuje bei turi savo rūpesčių, iki šiol dukra savo nematoma ir švelnia ranka suteikia įmonei kokybės. Pagrandukės Justės dovana šventei – meniškai apipavidalinta siena. Dar vienas šeimos narys, kuris dirba įmonėje visas vasaras ir padeda šeimai nešti visą sezono įkarščio naštą – dukterėčia Paulė. Dėkodamas savo šeimos nariams, G. Olsevičius dar kartą tarė ačiū visiems bičiuliams, darbuotojams, kurių nepaminėjo, tačiau visų jų indėlis įmonės veikloje ne mažiau svarbus.
Bičiulių sveikinimai, šventinis koncertas, vakaronė su kaimiška muzika
Daug palinkėjimų UAB „Wilara“ jubiliejaus proga tarė iš įvairių kampelių suvažiavę garbingi svečiai ir bičiuliai. Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Andrius Palionis, kuris, prisimindamas savo šviesaus atminimo tėtį ir jo dėka užgimusią pažintį su bitutėmis, saugojantis ir puoselėjantis iš tėčio paveldėtas keturias bičių šeimas, kalbėdamas sunkiai tvardė jaudulį. Jis linkėjo Gediminui ir Danutei visada būti sveikiems, puoselėti savo verslą, kad kiekvienais metais galima būtų pasidžiaugti auksu.
LR Seimo narys Vytautas Kamblevičius sakė besijaučiantis tikras bičiulių šeimos narys. Juk A. Amšiejus, G. Olsevičiaus mokytojas, yra buvęs dr. V. Kamblevičiaus mokinys. Seimo narys dėkojo Olsevičių šeimai už gerumą, kilniaširdiškumą dalijantis gerumo dovanomis su pasiekimais rajoną garsinančiais mokiniais, remiant daugumą rajono renginių ir garsinant Prienų kraštą ir visą Lietuvą.
Prienų rajono savivaldybės mero padėką ir sveikinimus perdavė administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė ir Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis. Vadovui buvo įteikta mero padėka su palinkėjimais nenuilstamai siekti užsibrėžtų tikslų ir sėkmingai tęsti prieš 20 metų pradėtą bitininkystės kelią, kad siekius ir darbus lydėtų geranoriškumas ir išmintis. Jubiliatus sveikino Prienų kultūros ir laisvalaikio centro, Prienų seniūnijos, Prienų „Žiburio“ gimnazijos atstovai, bankininkas Gintautas Bartulis su žmona Romualda, Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ prezidentė Rasa Zdanevičienė, rajono savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkas Vaidas Kupstas, kiti krašto atstovai.
Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas A. Amšiejus įteikė sveikinimą nuo Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento, prof. hab. dr. Algirdo Skirkevičiaus, o nuo savęs – stiprybę ir ilgaamžiškumą simbolizuojantį, iki trijų šimtų metų galintį gyvuoti vadinamąjį Dvaro medį ir indą bitininkės pagaminto midaus, linkėdamas sukurti gerą avilį, automatus ir mašinas, kurios gali laimėti aukso medalius, sukurti ir midų, kuris dar labiau reklamuotų įmonę ir valstybę, o po trisdešimties metų būtų galima paragauti penkių metų senumo „Wilaros“ midaus. To mokytis, anot jo, nei penkerių, nei dešimties metų neužteks. „Turi idėją!“ – linksma gaida užbaigė didysis bitininkystės ir sodininkystės mokytojas.
UAB „Wilara“ pasveikinti atvyko ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, UAB „Medicata“ direktorius Sigitas Vasiliauskas, Anykščių bitininkų draugijos pirmininkas Albertas Žarskus bei daug kitų garbingų bitininkų bendrijos narių.
Jaudinančia akimirka tapo UAB „Wilara“ kolektyvo dovana – jie papuošė Gediminą ir Danutę ąžuolo vainikais, dėkojo už bendrą darbą, o vėliau visas kolektyvas sustojo nusifotografuoti.
Šventė tęsėsi prie vaišių stalo, skambant liaudiškai muzikai, bendraujant, dalinantis maloniais įspūdžiais, iš kurių galbūt gims ir naujos idėjos…
Roma Sinkevičiūtė
