Į skaitytojų klausimus atsako žolininkė Rita Balsevičiūtė

Kokias gydomąsias žoleles patartumėte vartoti turint skrandyje žaizdą (opą)?
Skrandžio negalavimai gali kilti dėl įvairiausių priežasčių. Reikia pasistengti išsiaiškinti susirgimo priežastį – tai gali būti nervinis stresas, skrandžio uždegimas dėl padidėjusio arba sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo. Niekuomet negalima užmiršti, kad ir gydantis vaistažolėmis reikia atsižvelgti į mitybą – nevalgyti keptos, rūkytos mėsos, vengti aštrių prieskonių. Negalima vartoti alkoholinių gėrimų, reikia mesti rūkyti. Manau, kad šitai žino visi, tačiau numoja ranka, o ilgai nepasveikdami kaltina gydytojus.
Gydant skrandžio uždegimą, kai skrandžio sulčių rūgštingumas yra padidėjęs, gerai gelbsti sėmenų nuoviras, kurį reikia gerti ryte arba vakare prieš valgį. Patartina kuo daugiau vartoti šviežių kopūstų sulčių arba labai susmulkintų salotų, užpilant jas šaukšteliu linų sėmenų arba alyvuogių aliejaus. Gydant skrandį negalima užmiršti medaus. Skrandžio sulčių rūgštingumą mažina šaukštelis medaus, ištirpintas stiklinėje kambario temperatūros vandens, didina –šiltame vandenyje ištirpintas medus.
Jei skrandžio sulčių rūgštingumas yra sumažėjęs, reikia gerti pasaldintą kmynų, čiobrelių arbatą. Gerai padeda kraujažolių arbata, įmaišant šakelę pelyno. Ruošiamus nuovirus ir košes (avižų, miežių) reikia pasūdyti. Patartina vartoti citrinų sultis, atskiedžiant jas vandeniu. Beje, citrinų sultys tinka ir gydant skrandžio uždegimą dėl padidėjusio rūgštingumo. Liaudies medicina rekomenduoja ryte nevalgius išgerti šaukštelį kiaulės tulžies, užpiltos namine degtine. Vasarą pravartu pakramtyti žalių kiškiakopūsčių lapelių.
Ar tikrai kiaulpienės yra vaistas nuo daugelio ligų?
Paprastoji kiaulpienė – vertingas vaistinis ir maistinis augalas. Jį vertino jau antikos laikų gydytojai. Šaknyse esančios karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinamojo trakto veiklą, varo tulžį, šlapimą. Kiaulpienės arbatos gydo geltligę, gastritą, kolitą, hemorojų. Augalo sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gydo aterosklerozę, tulžies akmenligę. Augalo nuoviras padeda gydant egzemą, nudegimus. Ūmiam bronchitui gydyti taip pat galima gerti kiaulpienių arbatą, nes ji mažina uždegimą ir temperatūrą. Jai paruošti reikia 10 džiovintos kiaulpienės šaknų užpilti maždaug 1,5 stiklinės vandens ir virinti 30 min. ant labai mažos ugnies. Gerti po trečdalį stiklinės prieš valgį tris kartus per dieną.
Kokios vaistažolės gali padėti sustabdyti plaukų slinkimą ir juos sustiprinti?
Plaukų slinkimas – rimta problema, nes labai daug žmonių kenčia nuo šios blogybės. Reikėtų aiškintis pagrindinę priežastį, nors jų gali būti įvairių: persirgtos ar esamos ligos, netinkama mityba, aplinkos užterštumas, stresas ir kt. Visada reikia gydyti pagrindinę ligą, o tada derinti plaukus stiprinančias priemones. Labai efektyviai veikia žalių dilgėlių lapų sultys ar stipri džiovintos žaliavos ištrauka, įtrinant ją su svogūnų ar česnakų sultimis ir trupučiu ricinos aliejaus į galvos odą. Gerai veikia asiūklio, varnalėšos, lazdyno, šalpusnio lapų nuovirų įtrynimai. Po įtrynimo galvą šiltai apvyniojus laikyti kelias valandas. Tokias procedūras daryti nors kartą per savaitę – tikrai padės.
Į kitus klausimus atsakymus rasite kituose laikraščio numeriuose. Prašome užduoti dominančius klausimus apie įvairius vaistinius augalus, į kuriuos žolininkė mielai atsakys.