„Šaltupyje“ sklandė teatro mūza (GALERIJA)
Šeštadienį kaimo turizmo sodyboje „Šaltupis“ vyko mėgėjų teatro festivalis „Šaltupis 2014“. Šešerius metus aktorius mėgėjus iš visos Lietuvos sukviečiantis festivalis ir šiemet negalėjo skųstis nei dalyvių, nei žiūrovų gausa.
Ir spektakliai, ir parodos
Kasmet „Šaltupyje“ vyksta ne tik festivalis, bet ir parodos. Jomis dažniausiai rūpinasi Kauno technologijos universiteto studentų fotostudija. 37 metus gyvuojančio meno kolektyvo vadovas, fotomenininkas Robertas Misiukonis – gana dažnas svečias „Šaltupyje“. Šiemet kaimo turizmo sodyboje buvo pristatyta nuotaikinga fotografijų paroda „Absurdas 14“, kurioje užfiksuoti netikėčiausi, o kai kurie ir labai linksmi kadrai.
Susirinkusių dalyvių, žiūrovų bei svečių akyse linksmai žaidė ir Olego Karavajevo dailės studijos tapybos darbų spalvos. Gamtos prieglobstyje įsikūrusią menininkų oazę dar labiau papuošė nutapyti gamtos vaizdai.
Žinoma, visus patogiai įsitaisiusius kluono teatro parteriuose labiausiai linksmino spektakliai. Mėgėjų teatro festivalį savo režisuotais spektakliais praturtinanti Hana Šumilaitė šįsyk aktyviausiai dirbo vesdama renginį. Atvykusiems pažiūrėti jos spektaklio teko nusivilti. Skubiai išvykus vienai aktorei, festivalio programa pasidarė laisvesnė, todėl žiūrovai galėjo pasimėgauti aplinkine gamta bei garuojančiu maistu iš lauko ugnimi verdamų puodų.
Garliavos A. Mitkaus mokyklos moksleivių teatras žiūrovus sudomino Vytauto V. Landsbergio „Obuoliukų pasakėle“. Prienų rajono Naujosios Ūtos meno mėgėjų teatras priminė Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo metines bei jo „Metus“. Žiūrovai galėjo pažvelgti į „Rudens gerybes“. Rodos, dar tik pavasaris, tačiau vasara visada prabėga nepastebėta, ypač mažiesiems, todėl susirinkusieji į festivalį galės jau greitai patikrinti, ar tos „gėrybės“ tokios, kaip aprašė K. Donelaitis.
Palietė ne vieno sielą
Kauno „Ramovės“ teatras privertė visus prisiminti legendinį Antoną Čechovą ir jo „Jubiliejų“. „Banke“ apsilankiusi klientė vienus spektaklio žiūrovus glumino, kitus vertė iš juoko griebtis už pilvų. Na, o Skaudvilės bendruomenės teatras visus žiūrovus dar labiau vertė nusijuokti. Žiūrovai net susimąstė, ar Veronikos Ruminavičiūtės „Sunki našta“ – tikra ar išgalvota istorija. Rodos, tokia juokinga istorija, tačiau iki šiol – turto dalybos – vienas iš opiausių ir netikėtumais pasižyminčių kiekvienos šeimos išgyvenimų. Turbūt nedaug yra šeimų, kuriose senolių turtas būtų padalijamas taip lygiai, kad visi liktų patenkinti, nė vienas širdyje nepasiliktų ir nesinešiotų akmens. Skaudviliškiai taip perteikė šią intrigų kupiną istoriją, kad žiūrovams, nurimus po garsaus juoko, teko susimąstyti, ar jie nėra „Sunkios naštos“ istorijos dalyviai, ar jiems taip pat dar neteko dalintis jiems nepriklausančio turto.
Pro šalį niekad nepravažiuojantis A. Stulginskio universiteto studentų teatras „Jovaras“ žiūrovus glumino Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo subtilia komedija „Stiprus jausmas“. Rami, idiliška mamos ir dukros gyvenimo istorija greitai aktorių lūpose virto intriguojančiu, konspiraciniu detektyvu.
Tauragės asociacijos mažosios scenos aktoriai žiūrovams padovanojo ir nemirtingąją „Ameriką pirtyje“.
Žiūrovus pajudėti vertė ir pirmą kartą festivalyje apsilankęs „Trapuko“ kolektyvas. Savaitgalio karštis bandė įveikti lietuvių liaudies rūbais pasipuošusius jaunuolius, tačiau nekreipdami dėmesio į saulėtą dieną jie pelnė nuoširdžiausias teatro mėgėjų simpatijas.
„Šaltupis“ visada svetingai priima norinčiuosius pasimėgauti menu, pajusti jo skleidžiamą energiją ir pailsėti nuo visų rūpesčių. Ne vienas čia atvyksta tiesiog minkštai atsisėsti, savo žvilgsnį bei dėmesį nukreipti į sceną ir tiesiog pamiršti kur esąs. Pamiršti kas esąs.
Džiaugiasi ir vaikai
Linksma ir atvykusiems mažiesiems. Kol tėveliai žiūri spektaklius, vaikai apžiūrinėja čia esantį zoologijos sodą. Visada lakstantis sodybos šeimininkas Raimundas Puišys randa laiko ir mažiesiems paaiškinti, kuo minta zoologijos sode gyvenantys keturkojai, padeda vaikams pamaitinti gyvūnus bei paukščius. Vaikai visada džiaugiasi ir jiems paruošta nemokama oro pilimi-čiuožykla. Neretai prie jos susidaro eilės. Patys kūrybiškiausi visada gali sumąstyti dar vieną vaikišką svajonę indėniškame vigvame.
Tradiciniai fejerverkai
Na, o renginys visada tradiciškai pasibaigia įvairiaspalviais fejerverkais, kuriuos apylinkių gyventojai gali stebėti ir pro savo namų langą. Tačiau ne vienas ateina į „Šaltupį“ ir stebi fejerverkus apsuptas čia susirinkusių šiltų žmonių. Iš čia visada išvažiuosi susiradęs būrį naujų draugų. Kiek tai gali Jums kainuoti? Nieko! Tai viena iš tų vietų, kuriose pasibūti ir pamatyti bent kelis profesionalų rengtus spektaklius galima nemokamai.
Mantvydas Prekevičius
