Tikybos mokytojai gilino savo žinias
Balandžio 10 d. Prienų parapijos namuose vyko Prienų rajono tikybos ir etikos mokytojų kvalifikacinis seminaras, kurį organizavo Vilkaviškio vyskupijos katechetikos centras, Prienų švietimo centras ir Prienų rajono mokyklų Etikos ir tikybos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Prienų „Žiburio“ gimnazijos tikybos mokytoja Virginija Baronienė.
Šiuolaikinis dorinis (etikos ir religijos) ugdymas mokykloje nukreiptas į dalykus, kurie atitiktų jaunimo gyvenimo prasmės paieškas. Mokytojai, mokantys katalikų tikybos mokykloje, siekia padėti mokiniams ugdytis krikščionių tikėjimu grįstas vertybines nuostatas, kurių pagrindu skatinama kurti atsakingus ir pagarbius santykius su žmonėmis, ugdyti religinį ir sociokultūrinį sąmoningumą. Tikybos mokytojams tenka pamokose diskutuoti mokiniams rūpimais klausimais, susijusiais su jų gyvenimu ar tikėjimo tiesomis, padėti susivokti pasaulyje, kuriame gyvena, taip pat kartu gilintis į savo tikėjimą.
Gilintis ir tobulinti kompetencijas padeda religinė literatūra, metodinė medžiaga, o ypač – seminarai, kuriuose veda tokie autoritetai, kaip kun. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto docentas dr.Rimas Skinkaitis. Mokslų daktaro paskaita „Dievas apreiškia savo „geranorišką sumanymą“ buvo skirta giliau pažvelgti į Šventąjį Raštą, įgyti naujų žinių, kurias mokytojai galės pritaikyti mokyklose, ugdydami mokinius, skatindami juos kurti pozityvų ir bendrosiomis dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu.
Kas yra Dieviškasis Apreiškimas? Kokie būna požiūriai į Apreiškimą? Koks Apreiškimo tikslas? Kokie dalykai iš jo išplaukia? Tokie ir panašūs klausimai buvo keliami seminare.
Antgamtiniai, arba dieviški, apreiškimai aptinkami visose religinėse ir sakralinėse patirtyse, bet biblinis Apreiškimas šiuo aspektu, labiau nei kitais atžvilgiais, gerokai nutolsta nuo įprasto religinio suvokimo. Aiškiausiai apie tai kalbantis tekstas, pasak kun. R. Skinkaičio, yra Vatikano II Susirinkimo nutarimai ir Dogminė konstitucija apie Dieviškąjį Apreiškimą – „Dievo žodis“ .
„Istorijoje būta labai įvairių būdų, ir jie nuosekliai ėjo pirmyn. Jeigu pradžioje Dievas atsiskleidžia per Kūriniją, per sukurtąjį pasaulį, tai vėliau jis pasirenka labai konkrečius žmones, per kuriuos kalba. Tai – pranašai. Ir galiausiai prakalba pats, tapdamas žmogumi. Jėzaus iš Nazareto asmenyje Dievas aiškiausiai išsako, kas jis yra, koks jis yra, ko jis siekia, ir savotiškai tokiu būdu per Jėzų Kristų mes aiškiausiai ir pilniausiai pažįstame Dievą. O visa tai, ką Jėzus sakė ir pasakė apie Dievą, mes turime užrašyti. Tas rašytinis šaltinis yra Šventasis Raštas – gyvasis Dievo žodis, kuris žmogaus kalba toliau kalba žmonėms, gyvenantiems istorijoje“, – kalbėjo kun. R. Skinkaitis.
Seminare tikybos mokytojai turėjo galimybę pasigilinti, kokiu būdu istorijoje vyksta šis atsiskleidimas. Gilintasi į tai, kaip Dievas atsiskleidžia, kokiu būdu jis užkalbina žmogų, kokiu būdu eina į santykį su žmogumi. Kalbėta apie Šventojo Rašto aktualumą ir apie tam tikrus būdus, kaip Šventąjį Raštą šiandien skaityti, kaip jį suprasti, interpretuoti, kaip geriau pažinti Dievą per Šventąjį Raštą bei tai pritaikyti toliau dirbant su mokiniais mokykloje.
Roma Sinkevičiūtė
