Margučiai
Svarbiausias Velykų simbolis – dažytas kiaušinis, paprastai vadinamas margučiu. Jis ne tik mūsų krašte, bet ir daugelyje pasaulio tautų simbolizuoja pirmapradiškumą, gyvybės atsiradimą, gėrį, derlingumą bei vaisingumą. Pavasarį, kai atgimsta gamta, kiaušiniui priskiriama magiška jėga. Be to, žmonės tikėjo, kad kiaušinis galįs į save priimti žmonių bei gyvulių ligas, apsaugoti nuo blogio. Kiaušiniais apdėdavo žaizdas, nešiodavo juos po laukus, aukodavo derliaus dievams bei mirusiems šeimos nariams.
Kad kiaušinis įgautų dar didesnę antgamtinę galią, jis būdavo dažomas. Paprotys dažyti ir marginti pavasario šventėms kiaušinius yra be galo senas. Ilgus amžius mūsų protėviai kiaušinius dažė natūraliais dažais, pagamintais iš augalų ir balų rūdos. XIX a. pabaigoje buvo pradėta dažyti ir cheminiais dažais. Daugiausia buvo dažoma juoda, raudona, žalsva, geltona ir rusva spalvomis.
Juoda spalva simbolizavo motiną žemę, augmenijos bei vaisių gimdytoją. Senovėje tikėta, kad visa, kas gyva, yra kilę iš žemės. Žemei ir jos deivei Žemynai buvo atiduodama didžiausia pagarba švenčių apeigose. Aukodami žemės spalvos kiaušinius, žemdirbiai tikėjosi suteikti žemei dar daugiau gyvybingumo bei vaisingumo. Įvairių atspalvių juodą spalvą galima gauti juodalksnio žievę ir surūdijusius gelžgalius užpylus verdančiu vandeniu, raugintų burokų ar kopūstų rasalą parauginus 2–3 savaites.
Raudona spalva reiškė šilumą, šviesą, gimimą, sėkmingą pradžią. Be to, tikėta, kad ji turi galią pašalinti visa, kas bloga.
Žalia spalva reiškė pavasario augmeniją, javų daigus, geltona ir ruda – pribrendusius javus, o mėlyna – dangų, gerą orą. Pagal tai, kaip išmargintas margutis, būdavo galima sužinoti, ko gero žmogus linki kitam: ar sveikatos, ar sėkmingo gyvenimo, ar vaisingumo.
Tik viena kuria nors spalva nudažytas kiaušinis vadinamas dažytiniu. Kiaušinio, išrašyto įvairiais prasmingais raštais, galia dar didesnė. Kai kurie mus pasiekę margučių raštai yra prosenoviški, labai senus laikus siekiantys simboliai, bylojantys apie pirmykščio žmogaus pasaulėjautą. Pats žodis „raštas“ tarsi sako, kad tais ženklais kažkas užrašyta, tūkstančiais metų prieš atsiradant raidėms. Šiuos simbolius galima įvairiai komponuoti, grupuoti ir dažyti. Tradicinių margučių ornamentams būdingas centruotas išdėstymas, saikingumas, aiškumas ir užbaigtumas. Lietuvoje žinomi keli kiaušinių marginimo būdai: viena spalva nudažyti kiaušiniai išskutinėjami arba išrašomas karštu vašku ir nudažomi. Skutinėjimui prireiks aštraus peiliuko ar ylutės. Skutinėjamo kiaušinio negalima spausti, kad neįtrūktų. Galima nusipiešti piešinį ir po to skutinėti. Išskutinėtą margutį reikėtų nublizginti riebalais. Margutis gali būti išrašomas karštu vašku ir nudažomas. Tam reikia ištirpinti vašką mažame indelyje ir, kol dirbsim, laikyti karštą. Imam įrankį (į pagaliuką ar pieštuką įsmeigta adatėlė su galvute), mirkom į karštą vašką ir greitu tiksliu judesiu ant virto ir atvėsinto kiaušinio paviršiaus dedame tašką arba braukiame brūkšnelį. Judesiai turi būti greiti. Vaškas labai greitai vėsta ir stingsta, todėl per ilgai užtrukus padėti taškelio ar nubraukti brūkšnelio nepavyks.
Senoviniai margučių raštų simboliai: spiralės, žalčiukai vingelės smbolizuoja gyvybingumą, judėjimą, energiją. Saulučių apskritimų simboliai – amžinybės ženklas. Svastika – saulės ugnies simbolis. Gyvybės medis simbolizavo pasaulio gyvybę.
Nuo žilos senovės yra paprotys margučius dovanoti vieni kitiems, linkėti sveikatos, laimės, džiaugsmo, derliaus. Šiai dovanai priskiriama nepaprastai didelė galia. Margučiai saugomi, kad nesudužtų, ir laikomi visus metus, nes velykinis kiaušinis atneša laimę. Margutis – geriausia velykinė dovana.
Prienų krašto muziejaus informacija
