Milijardas – prieš veiveriškius (GALERIJA)
Daugiau nei 1,2 mlrd. litų – tiek kainuos tarptautinės europinės vėžės „Rail Baltica“ nutiesimas nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno. Plačiai perskirtos ganyklos, geležinkelio bėgiais apjuostos sodybos, tik šviesoforais reguliuojamos pervažos traukinių greičio ruožuose bei 120 km greičiu prie pat namų lekiantys traukiniai – tokia kainą už valstybinės reikšmės projektą sumokės veiveriškiai.
Veiverių seniūnijos bendruomenės kantrybės taurė persipildė. Vasario 5 d. į seniūnijos salę susirinko susirūpinę savo likimu ūkininkai bei gyventojai. Atvyko ir kviestiniai svečiai, kurie, bendruomenės manymu, turėjo arba išspręsti problemą, arba bent jau padaryti viską pagal savo galimybes, kad problema vis tik būtų išgirsta, o jų nuosavybė bei saugumas rūpėtų ne tik jiems patiems, bet ir su „Rail Baltica“ susijusioms institucijoms. Į susitikimą su veiveriškiais atvyko projekto „Rail Baltica“ vadovas Rimantas Šiaudinis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. specialistas Darius Bagdonavičius bei darbų rangovo šioje teritorijoje – UAB „Eurovia“ atstovas Artūras Valys.
Projektas
Europinės vėžės projektas „Rail Baltica“ buvo svarstomas dar 2010 m. Tuo metu suprojektuotas Europą jungiantis geležinkelis, žinoma, buvo nubraižytas per jau esamas geležinkelio trasas. Europinė vėžė tiesiama šalia senųjų vėžių. Tam numatytos platesnė pačios vėžės zona ir platesnės apsaugos juostos. Iš viso vėžei nutiesti nuo Lenkijos–Lietuvos sienos iki Kauno prireiks daugiau 1,2 mlrd. litų. Pastaruoju metu garsiai eskaluojamas sostinės noras taip pat prisijungti prie šios vėžės gali kainuoti dar 1 mlrd. Lt. Ir tai tik geležinkelio dalis pietinėje Lietuvos dalyje. Vėžė bus tiesiama į Rygą – ir per kitus šalies rajonus šiaurinėje dalyje. Iki Kauno tiesiamos vėžės statybos darbai buvo numatyti keliais etapais, konkurso būdu paaiškėjo keli rangovai. Prienų rajono savivaldybės teritorijoje – šių etapų sandūra. Nuo Kazlų Rūdos iki Mauručių vėžę tiesia čekų firmos filialas UAB „Eurovia“, vėžės atkarpą nuo Mauručių iki Jiesios – AB „Panevėžio keliai“. Konkursą savo atkarpos tiesimui UAB „Eurovia“ laimėjo pasiūliusi mažiausią – 197,6 mln. Lt sumą, AB „Panevėžio keliai“ – 131,9 mln. Lt.
Parengtas projektas buvo pateiktas viešam svarstymui, tačiau rimtesnio susidomėjimo nesulaukė. Tuo metu, 2010 m., nesulaukus jokių prieštaravimų bei pageidavimų, projektas buvo patvirtintas. Ant jo atsirado per 30 įvairių Lietuvos Respublikos institucijų bei planavimo tarnybų tvirtinimo žymų. Projektą patvirtino ir Prienų rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos, žemės ūkio skyrių vedėjai bei Veiverių seniūnas.
Situacija
Problemos iškilo jau pradėjus tiesti vėžę seniūnijos ribose. Veiverių seniūnijos gyventojams, pamačiusiems galybę statybos mašinų, vežamus milžiniškus skaldos kiekius bei nuo Kazlų Rūdos savivaldybės jau artėjančius pabėgių pastolius, parūpo pasidomėti, kaip pasikeis jų kasdienis gyvenimas ir darbas nutiesus vėžę.
Tada ir paaiškėjo, kad išplatėjanti vėžė dar labiau perskirs jau dabar perskirtus ūkius, abejose geležinkelio pusėse ganomi gyvuliai neišvengiamai dar labiau nutols vieni nuo kitų, o bandant juos perginti į vieną ar kitą pusę, teks įveikti jau žymiai platesnę pervažą. Kelio padidėjimas gal ne pati didžiausia blogybė, tačiau naująja vėže keleiviniai traukiniai lėks 120 km/val., o krovininiai – 80 km/ val. greičiu. Šiuo metu per svarbiausią ūkininkams pervažą, kertančią kelią į Pažėrus, traukiniai važiuoja 60–80 km greičiu, juolab pagal nerašytą susitarimą po tragiškų, dvi gyvybes nusinešusių įvykių greitis Mauručių link nuolat mažinamas iki 40 km. Ūkininkų pastebėjimu, garsinė bei šviesos signalizacija čia suveikia traukiniui esant apytiksliai 500 m atstumu nuo pervažos. Pasak A. Valio, važiuojantis 120 km/val.greičiu traukinys, jo mašinistui pastebėjus kliuvinį pervažoje, netgi turėdamas 1 km stabdymo kelio iki pervažos nesustotų. Nesustotų ir važiuodamas 60 km/val. greičiu. Skaičiuojant, kad traukinys, važiuodamas 120 km/ val. greičiu, tą 1 km įveiktų per pusę minutės ir į skaičiavimus pridėjus per pervažą genamą gyvulių bandą, rezultatas gali būti nenuspėjamas. Apie gyvulių bandos likimą kalbėti net neverta. Ūkininkams, ko gero, tektų apsižvalgius bėgioti per pervažą pasirišus po vieną karvutę. Tokiu greičiu atlekiantį traukinį einančiam pasitikti žmogui nepadės nei galingi įvairių spalvų prožektoriai, nei betoniniai užtvarai. Klausimo prasmė nesikeičia ir gyvulių bandą bandant pakeisti žemės ūkio technika. Lėtai važiuojanti technika gal ir spėtų pasitraukti iš kelio, nors, pasak veiveriškių, ir dabar ne visada spėja, tačiau technika turi nemalonią savybę sugesti. Nuo pervažos nustumti lengvąjį automobilį ar nepakrautą sunkvežimį gal ir būtų įmanoma, tačiau sugedęs kombainas atlekiančio traukinio keleiviams bei mašinistui paliktų tikrai neišdildomų įspūdžių.
Paaiškėjo ir kitas labai rimtas faktas. Šiuo metu Veiverių seniūnijos ribose esančiu geležinkeliu per parą praskuba apie 40 traukinių. Nutiesus vėžę, per parą čia jau važiuos nuo 50 iki 80 traukinių. Pasak A. Valio, nakties metu gyvulius labai traukia geležinkeliu lekiančios traukinio šviesos, jie instinktyviai eina jų link. Pasak vietinių medžiotojų bei ūkininkų, dažnai laukiniai gyvūnai išdrasko gyvulių aptvarus, o kartais ir patys gyvuliai pasileidžia. Projekte geležinkelio atitvaras nuo gyvulių – nenumatytas. Tiesą pasakius, toks atitvaras nenumatytas ir žmonėms, kurie dažnai nėra pasiryžę eiti kelis kilometrus iki pervažos ir kerta geležinkelio bėgius tiesiai – pažeisdami tai draudžiančius įstatymus. Taip pat paaiškėjo, kad projekte nėra numatytas ir viadukas žmonėms. Žmonės, norintys pereiti į kitą savo valdos pusę, esančią už 30–50 metrų, turi sėsti į automobilį, važiuoti kelis kilometrus iki pervažos arba prie Mauručių esančio „Via Baltika“ kelio viaduko ir ten kirsti geležinkelį. Pasak Mauručių kaimo bendruomenės „Mauručia“ pirmininkės Egidijos Cikanavičienės, ji ne kartą yra mačiusi, kaip žmonės, norėdami pereiti į kitą pusę, lenda po čia stovinčių sąstatų vagonais.
Ne ką geresnė situacija tų Veiverių seniūnijos gyventojų, kurie nori bent jau gyventi čia. Nutiesus naują vėžę, pasirodo atsiras namų, kuriuos bėgiai atskirs nuo aplinkinio pasaulio arba iš kurių kavos puodelį sustojusio traukinio mašinistui bus galima paduoti tiesiog per langą. Klausimas apie šių pastatų nupirkimą ir nugriovimą ar nukėlimą – net nesvarstytas.
Susirinkimas
Į susirinkimą atvyko daugiausiai tie Veiverių seniūnijos gyventojai, kurių gyvenimą, buitį ir darbą „Rail Baltica“ pakeis labiausiai. Iš Prienų rajono savivaldybės atvyko ir prie šio projekto dirbusių specialistų delegacija, vadovaujama administracijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Zablackienės. Tarp dalyvių matėsi ir veiveriškiai Tarybos nariai Martynas Butkevičius bei Cezaras Pacevičius.
Susirinkimui pradėjus vadovauti vietos ūkininkui Vytautui Druliai, bandyta aiškintis, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos. Kartais netgi susidarė įspūdis, kad reikalaujama prasikaltusiųjų kraujo. Karštos diskusijos metu paaiškėjo, kad Savivaldybės atstovai nebuvo informuoti, apie ką bus kalbama ir kokią medžiagą reikėtų pasiruošti, todėl specialistai užtruko gana ilgai versdami visą projekto archyvą. Dalyviams net ošiant paaiškėjo, kad projektą iš Prienų savivaldybės rajono pusės patvirtino ne tie, kurių pavardžių buvo tikėtasi linčo teismui. R. Zablackienė iš karto perspėjo visus, kad projektą patvirtino ne politikai, o tik už savo sritį atsakingi specialistai, todėl nei jų pavardės, nei pareigos artėjančiuose rinkimuose įtakos balsuotojams neturės. „Rail Baltica“ yra valstybinis, o ne vietos politinis klausimas. Beje, pagal galiojančius teisės aktus, specialistai pasirašė ant jau viešai svarstyto ir kitų Lietuvos Respublikos institucijų patvirtinto projekto. Nurimus dėl pasirašiusiųjų atsakomybės, susirinkime buvo pradėti svarstyti akivaizdūs projekto trūkumai, kurie neabejotinai pakenks vietos gyventojų gerbūviui.
Susirinkimas vietomis panašėjo į bokso ringą, kai atakuoja arba kontratakuoja tai viena, tai kita pusė. Emociškai aktyvus vietos ūkininkų puolimas „Rail Baltica“ užsakovus ir vykdytojus panardino į konkrečius, trumpus ir tiesmukiškus atsakymus arba komentarus.
Pasak jų, geležinkelių projektas jau patvirtintas, tačiau susirinkime dalyvavusių specialistų ir interesantų teigimu, dar įmanoma padaryti kai kuriuos projekto papildymus. Susirinkę ūkininkai ir kiti veiveriškiai labiausiai kėlė klausimą dėl viaduko statybos, kad būtų galima išvengti atvirų pervažų su milžinišku greičiu lekiančiais traukiniais. Pasak geležinkeliečių, viadukas įmanomas, tačiau su tokiais pageidavimais reikėjo kreiptis anksčiau. Jeigu dar pavyktų prie projekto prijungti viaduką ir jį pastatyti, vien viadukas kainuotų 10 mln. Lt. Suprantama, šią sumą turėtų skirti valstybė.
Galiausiai susirinkimo tema pasisuko apie rangovo atliekamus pačius statybos darbus. Viena svarbiausių problemų – padidėjęs sunkiųjų transporto priemonių eismas. Šiuo metu labiausiai kenčia Veiveriuose esanti Belevičių gatvė, kuria iki pervažos vežama skalda. Pasak vietinių gyventojų, anksčiau čia stovėjo ženklas, draudžiantis važiuoti transporto priemonėms, kurių bendra masė viršija 12 tonų, tačiau prasidėjus statybos darbams šis ženklas dingo, ir gatve vienas paskui kitą pradėjo lėkti sunkiasvoriai savivarčiai, vežantys apie 30 tonų sveriančius skaldos krovinius. Šis bei aplinkiniai keliai tokio svorio automašinų yra stipriai ardomi. Pasak rangovų atstovo A. Valio, visi statyboms skirtų automašinų maršrutai buvo suderinti su Kelių direkcija, tarnybomis. Šie maršrutai yra projekto dalis. Be to, rangovas įsipareigojo pažeistus kelius atstatyti. Šiuo metu ant žvyrkelių, kuriais važinėja sunkiasvorės automašinos, pilama ta pati jų vežama skalda. Pasak jo, nutiesus vėžę jų naudojami žvyrkeliai turės ne buvusią 8 cm storio, o pastiprintą – per 30 cm storio dangą. Pasak rangovo, papildomai bus tariamasi ir dėl asfaltuojamų kelių su jų savininku – priklausomai nuo kelio svarbos – Prienų rajono savivaldybe arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai priklausančia valstybės įmone „Kauno regiono keliai“.
Susirinkusiems labiausiai rūpėjo, kaip yra reglamentuotas kelių pirminės būklės atstatymas rangovo lėšomis. Ir rangovai, ir seniūnas, ir Savivaldybės atstovai negalėjo tiksliai atsakyti, ar kelių būklė prieš statybas buvo įvertinta ar ne. Nors rangovas patvirtino, kad visi keliai bus atstatyti geranoriškai rangovo lėšomis, tačiau visiems kilo klausimas, kodėl tai nėra numatyta jokioje sutartyje ir kaip jie galėtų pasitikėti rangovu. Pasitikėjimo klausimas iškilo ir ūkininkui Ovidijui Drūliai, kuris klausė, ar šalia ardomo kelio irstantys grioviai taip pat bus sutvarkyti. Rangovo atstovas patvirtino, kad kelias bus sutaisytas, tačiau dėl griovių mandagiai nutylėjo.
Dalyvavusieji susirinkime siūlė kuo skubiau ne tik apriboti sunkiasvorio transporto gabenamų krovinių svorį, bet ir transporto greitį. Paaiškėjo, kad gyventojų namai, stovintys prie kelių, kuriais juda sunkiasvoris transportas, kas kartą patiria žemės drebėjimus, dėl kurių jau suskilinėjusios pastatų sienos. Gerai, kad kai kurie gyventojai rūpinasi savo ateitimi ir turtą yra apdraudę. M. Butkevičius siūlė net nustatyti transporto judėjimo grafiką. Jiems patarta kreiptis į Savivaldybės saugaus eismo komisiją, kurios sprendimu seniūnijoje būtų pastatyti papildomi ženklai. Tačiau, pasak dalyvaujančių susirinkime, neaišku, ar ženklai bus pajėgūs apsaugoti gyventojus. Tam gali prireikti ir policijos patrulių pagalbos.
Kaltas – seniūnas?
Besibaigiant susirinkimui nuomonę apie išvardytas problemas išsakė ir LR Seimo narys Vytautas Kamblevičius. Jo nuomone, šioje istorijoje kaltas tik Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas, nes prieš kelis metus jis rodė per mažą aktyvumą ir mažą norą supažindinti seniūnijos gyventojus su viešam svarstymui pateiktu projektu, įvertinti jo trūkumus bei keliamus nepatogumus. Be to, Seimo narys paskatino bendruomenę netylėti ir kreiptis į visas tarnybas, kad sprendimas galiausiai būtų rastas. Seimo narys buvo nepatenkintas ir su „Rail Baltica“ projektu susijusių svečių šaltumu dėl vietos gyventojams kilusių problemų.
Sprendimas – prašyti
Po karštų diskusijų buvo nuspręsta raštu kreiptis ir į Prienų rajono savivaldybę, ir į Lietuvos Respublikos Seimą, šią žinią pranešti kitoms institucijoms, dar galinčioms kaip nors pagelbėti.
Veiverių bendruomenė prašo pėsčiųjų viaduko, kuriuo Mauručių gyventojai galėtų saugiai keliauti iš vienos geležinkelio pusės į kitą. Manoma, kad šiam projektui gali prisireikti apie 1 mln Lt. Taip pat bus prašoma pastatyti viaduką transportui bei gyvulių perginimui pervažoje ant kelio į Pažėrus. Čia greičiausiai teks pasirinkti požeminį viaduko variantą. Viadukui reikalinga 10 mln. Lt. suma, kuri, suprantama,turėtų būti skirta iš valstybės biudžeto, nes per 20 mln. Lt skolų turinti Prienų rajono savivaldybė tokios skolos skirti tikrai negalės. Šią sumą reikės užsakyti Finansų ministerijoje, kuri turės ją įtraukti į ateinančių metų biudžetą, o biudžetui turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Po visų pritarimų reikės skelbti konkursą projektavimui bei statybai. Viską sudėjus – statybos, ko gero, užtruks kelis metus. Bendruomenė nusprendė kreiptis ir dėl kelių atstatymo, nes prastėjanti jų būklė bei nuolatiniai rangovų darbuotojų pažeidimai (važinėjimas nenumatytais keliais, greičio viršijimas, pasėlių, ūkininkų žemės niokojimas) bei nevisiškai tvirtas pažadas sutvarkyti visus kelius – jų neįtikino. Ne mažiau svarbi ir gyvulių apsauga. Bendruomenė prašys, kad vis tiek būtų įrengti apsauginiai geležinkelio aptvarai gyvuliams (tokie aptvarai įrengiami ir kitose valstybėse).
Vietoj epilogo
Susirinkimo metu išryškėjo elementari nesusišnekėjimo tendencija. Kuriamos kaimų, gyvenviečių ir kitos bendruomenės verčia žmones daugiau bendrauti, šnekėtis, dalintis nuomonėmis. Tačiau daugelis žmonių vis dar nėra bendruomeniški, jie labiau linkę domėtis problemomis tik tada, kai jos paliečia asmeniškai. Bendruomeniškumo stoka ugdo tik viena – nežinojimą. Žinių trūkumas nesunkiai paverčia gyvenimo sąlygas problema. Iš tikrųjų gaila, kad žmonėms tenka nepatenkinamos sąlygos. Gaila, kad į jas nėra atsižvelgiama laiku. Kita vertus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra gigantiškas valstybinis verslo mechanizmas. Įmonės valdomas turtas 2013 m. trečiojo ketvirčio duomenimis siekė 5,8 mlrd. Lt, t.y. beveik ketvirtadalį Lietuvos metinio biudžeto. Per praeitus metus įmonė gavo 1,7 mlrd. Lt pajamų, panašiai tiek patyrė ir išlaidų, tačiau uždirbo 130 mln. Lt grynojo pelno, per paskutinius metus valstybei išmokėjo per 150 mln. Lt dividendų ir turėjo per 10 tūkst. darbuotojų. Iš tikrųjų būtų sunku įsivaizduoti, kaip kas mėnesį pervežanti po 4 mln. t krovinių bei 400 tūkst. keleivių įmonė galėtų stabdyti darbus ar atsisakyti dar vienos verslo gijos dėl beveik 4400 gyventojų turinčios ir vieno viaduko vertės nesiekiančio biudžeto mažos seniūnijos kelių gyventojų skundų. Visada verslo naujovės ir technologijos susiduria su žmogiškumu ir patogumu. Nors elektra yra pavojinga gyvybei ir jau nusinešusi daug gyvybių, tačiau ja žmonės pasišviečia mieliau nei žvake. Reikia tikėtis, kad šios Veiverių seniūnijos problemos nepavirs penu vietinės politikos rinkimų kampanijai ir ūkininkai bei gyventojai galės džiaugtis jiems palengvintomis projekto „Rail Baltica” sąlygomis.
Visus surinkusius nudžiugimo A. Valio prognozė, kad sunkiasvoris transportas baigs savo darbus jau liepos mėnesį.
Mantvydas Prekevičius
