Užgavėnių persirengėliai šurmuliavo ir Krašto muziejaus kiemelyje, ir Revuonos parke
Nors ši žiema buvo švelni ir nenusipelnė didelio pykčio, bet kas tik įstengė ir kaip tik sugebėjo triukšmingai varė žiemą, kad jos nė kvapo nebeliktų.
Prienų krašto muziejuje
Ne kasmet taip būna, kad dvi tradicinės, spalvingos ir nuotaikingos šventės vienu metu susitinka. Nuo pat ryto Prienų krašto muziejaus kiemelyje įsikūrė Užgavėnių apskritis, kurioje nuo 13.00 valandos šurmuliavo garsiosios Kaziuko mugės padalinys. Kaziuko mugėje buvo siūloma nusipirkti įvairiausių rankdarbių, išsimainyti, išsiderėti, proginių skanėstų paragauti, su šventės persirengėliais paišdykauti ir už dyką Užgavėnių ekspertų patarimų gauti.
„Kaziuko mugės dalyviams kėlėme tik vieną sąlygą – prekiauti savo rankų darbais. Atsiliepė gražus būrelis auksarankių. Maloniai nustebome, kad daugumą dalyvių pažinojome, bendraujame, bet nežinojome, kad laisvalaikiu jie savo rankomis geba sukurti tokių gražių dalykų. Šventėje apsilankiusieji glostė akimis Romos Danulevičienės, Irenos Bėtienės, Eugenijos Matūzienės, Gitos Bujanauskienės nertus ir megztus drabužius, pirštinaites, suvenyrus, Onutės Ribinskienės veltinukus, Olgos Belevitinos meniškus odos dirbinius, Ramunės Brūzgienės, Rasos Mickevičienės dailiuosius siuvinius ir kitų dalyvių darbelius. Pajaujų ir Marcinkevičių šeimos į mugę atvyko su pintais baldais, pintinėmis. Stebino Pajaujų šeimos darbų įvairovė ir dailumas. Jauniausias mugės dalyvis Ūdrys mamytę Akvilę priprašė uogienės pyrago ir bulvių duonelės prikepti bei mamytės pagaminto fermentinio sūrio gabalėlį palikti mugei. Jam labai patiko prekiauti tarp spalvingų muziejininkių Marijos Šniokienės austų juostelių, Ernestos Juodsnukytės ir Irutės Seselskienės mezginių – ir dar su globėjiška muziejininkių reklama. Kad ir nelabai gausaus pirkėjų būrio sulaukė prekiautojai, bet pagyrimų gavo daugybę. Kas storesnę piniginę namie buvo palikę, rašėsi adresus, kas Užgavėnių ratelius sukdami nespėjo apsipirkti, net Pelenų dienos rytą ieškojo pynėjų, odos dirbinių meistrų telefonų muziejuje. Dalyviai ir talkinusieji šventei padarė išvadą – jei renginį muziejus organizuotų kasmet, Kaziukas ir Prienuose įgytų trauką“, – praūžus Kaziuko mugei mintimis dalinosi vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė.
Užgavėnių šurmulyje muziejininkams bičiuliškai talkino Prienų kultūros ir laisvalaikio centro persirengėliai ir ansamblio „Vajaunas“ šokėjai, tinkamai pasislėpę po dailininkės Irutės Seselskienės sukurtomis kaukėmis. Jie smagiai suko ratelius, trepsėjo liaudies šokius, Užgavėnių žaidimus – „Meškutę“, „Ožką“ – ir kitus linksmintis ragino.
Programa vyko pagal Užgavėnių scenarijų: susikovė pagrindiniai šios šventės priešininkai Kanapinis su Lašininiu. Kanapinis, pavasario ir gavėnios parankinis, lengvai laimėjo kovą. Tada persirengėliai „pelenais pavertė“ pačiame Užgavėnių laužo viršuje patupdytą Morę. Pasak dvigubos šventės iniciatorės ir šurmulį kiemelyje rikiavusios Raganos, šįmet Morė ne snieguotą žiemą, o daugiau vidinį žemelės (o ir mūsų pačių širdžių, minčių bei visų kitų sustingusių vietų) įšalą simbolizavo. Jo atsikratyti ir bandė šventės dalyviai, mintimis siųsdami į ugnį nesveikatą, ligas, pyktį, pavydą ir kitas blogybes, stingdančias kūną ir dvasią.
Prisilinksminę ir prisiragavę proginių vaišių persirengėliai pasuko į Kultūros ir laisvalaikio centrą, nes buvo pakviesti į Užgavėnių vestuvių pokylį. Krėtė pokštus, smaginosi, šoko, dainavo ir žaidė žaidimus.
Revuonos parke
Senosios Prienų pilies vietoje tradicines Užgavėnes šventė net kelios bendruomenės. Pagrindiniai sumanytojai – Prienų meno mokykla bei svetingi NKRP Prienų lankytojų centro šeimininkai – pakvietė draugiškai prisijungti ir Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centro vaikus, kuriuos į šventę atlydėjo centro vadovė Vilma Bražukaitienė, nuo pat ryto Užgavėnių blynus su vaikais kepusi savanorė Laima Vaitkūnienė ir Prienų bendruomenės pirmininkė Auksė Grižaitė.
Nuo pat ryto mažieji persirengėliai puošėsi, matavosi raganaičių, velniukų, čigoniukų ir kitų tradicinės šventės veikėjų drabužius – kas išsitraukę iš močiučių ar mamų spintų, kas nesunkiai suradę dėvėtų drabužių parduotuvėse, o kas ir patys pasisiuvę. Spalvingiausias ir komiškiausias kaukes tiek Meno mokyklos, tiek Vaikų dienos užimtumo centro vaikai stengėsi pasigaminti patys, todėl plušo prie jų ne vieną savaitę.
Popietę į Revuonos parką Meno mokyklos persirengėliai sugužėjo su muzika, barškalais, tarškalais ir riksmais. Besaikio triukšmo paradui vadovavo Čigonė, į kurią įsikūnijo mokytoja Daiva Radzevičienė. Nuobodžiauti ji niekam neleido, pirmiausia visus šluota apkrapindama vandeniu, po to įtraukdama į žaidimų, Užgavėnių dainų ir ratelių sūkurį. Dūko ir šėlo ne tik vaikai – nuo jų neatsiliko ir suaugusieji. Meno mokyklos mokytojo Rimanto Staliūno suburta mokinių kapela taip linksmino, jog net antys tvenkinyje po kampus išsislapstė!
Kadangi per Užgavėnes reikia ir pilvus kiek galima pilniau prisikimšti, visi atsinešė kažko valgyti, gerti, todėl nieko nelaukdami puolė prie stalų, nukrautų blynais, čia pat kepamomis dešrelėmis, garuojančia arbata.
Šventės pabaigą paskelbė liepsnojanti nelabosios žiemos dvasia – Morė. Netrukus būrelis vaikų tęsti šventės nuskubėjo į pagrindinę Užgavėnių šventę miesto centre.
Roma Sinkevičiūtė
