Užgavėnės „Saulutėje“
Užgavėnės – viena seniausių tradicinių lietuvių liaudies švenčių, kuri patinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Buvo tikima, kad gerai pasilinksminus pasėliai gerai augs, gyvuliai bus sveiki, jauniems žmonėms seksis šeimą sukurti, o seniems – ilgai gyventi. Todėl reikia Užgavėnes švęsti triukšmingai, daug ir riebiai valgyti, laistytis vandeniu ir, žinoma, sudeginti žiemos simbolį – Morę.
Ugdant vaikų supratimą apie lietuvių tautines tradicijas ir mūsų darželyje vasario 28 dieną šurmuliavo Užgavėnių šventė „Išvarykim šaltą žiemą”. Dar gerokai prieš šventę vaikučiai patys gamino velniukų, žydukų, raganų ir čigonų kaukes, mokėsi dainelių ir eilėraštukų. Na, o šventei prasidėjus visi sugužėjo į darželio kiemą apsitaisę spalvingais kostiumais ir nusiteikę išvaryti žiemą lauk.
Šventę pradėjo daktarė Ambrozija Švirkštaitė (meninio ugdymo pedagogė Ž. Kondrotienė), kviesdama visus „apsimauti čebatus“ ir padėti Kanapiniui „išvelėti“ žiemą. Tuomet prisistatė ir Šeimininkė (logopedė J. Aksomaitytė), kuri papasakojo apie Užgavėnių bei gavėnios tradicijas ir pakvietė visus šokti, dūkti, išdykauti, visą dieną pramogauti. Žiemą vijome linksmai šokdami lietuvių liaudies šokius, dainuodami daineles. Čigonė (auklėtoja J. Juodsnukienė) papasakojo apie Užgavėnių burtus ir prietarus. Užgavėnių šventės dalyviai pasižadėjo gavėnios metu nevalgyti, net naktimis nesapnuoti lašinių ir dešrų, gerti vandenį ir valgyti daržoves. Ši priesaika nepatiko Lašininiui (auklėtoja I. Tamošiūnienė), jis siūlė atsikąsti kvepiančios, riebios dešros ir niekur nevaryti dar žiemos. Tačiau Kanapinis (auklėtoja L. Revinskienė) jam labai prieštaravo, primindamas, kad gavėnia – pasninko ir rimties metas. Šaukdamas pavasarį ir mojuodamas botagu Kanapinis išvijo Lašininį. Vaikai visus savo ožiukus ir blogiukus sudegino ant laužo, o Morę išvijo iš kiemo kartu su žiema. Šeimininkės paraginti vaišinomės blynais ir kitais skanumynais. Ir aš ten buvau, riebius blynus valgiau, taukai per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau…
