Švedija ir mes: bendri darbai, jungiantys krantus ir žmones
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Ar kada pagalvojote, kiek daug bendro turime su Švedija, esančia vos kitapus Baltijos jūros?
Nuo senovinių dvarų iki jūros pakrančių, nuo dviračių takų iki miestelių aikščių – bendraujame, mokomės vieni iš kitų ir kartu tvarkome savo kraštus. Šiandien vis dažniau lietuviai ir švedai susitinka ne tik turistiniuose laivuose, bet ir bendruose projektuose, kuriuos remia Europos Sąjungos „Interreg“ programos.
Tai programos, skirtos bendradarbiauti tarp kaimyninių šalių – bendroms problemoms spręsti, gamtai saugoti, kultūrai puoselėti ir žmonėms suartinti. Vien tik „Central Baltic“ programos biudžetas 2021–2027 m. siekia apie 152 mln. eurų, „South Baltic“ – dar beveik 80 mln. eurų, o „Baltic Sea Region“ – per 250 mln. eurų. Šiose lėšose yra ir mūsų visų mokesčių dalis – todėl svarbu matyti, kaip jos grįžta į mūsų gyvenimus.
Švediškos tradicijos –
įkvėpimas ir mums
Dirbant kartu atsiveria proga pažinti ir Švedijos kultūrą. Daugelyje susitikimų projekto partneriai dalijasi ne tik darbo planais, bet ir papročiais: „fika“ – tradicinė kavos pertraukėlė su pyragu – tapo neatsiejama dalimi ir lietuvių bei lenkų komandų susitikimuose.
Taip pat švedai garsėja pagarba gamtai: miškuose tvarkingai įrengti takai, poilsiavietės su suoliukais ir židiniais, kuriuose galima kepti dešreles. Dalis tokių idėjų dabar perkeliamos į Lietuvos parkus – kad būtų patogu ir šeimoms su vaikais, ir vyresniems keliautojams.
Kaip įsitraukti?
Galima manyti, kad tokie projektai – tik savivaldybėms ar didelėms organizacijoms. Tačiau realybėje daug kas prasideda nuo paprastų iniciatyvų.
• Bendruomenės gali teikti pasiūlymus savo seniūnijai ar savivaldybei.
• Ne pelno organizacijos gali tapti partnerėmis tarptautiniuose projektuose.
• Net pavieniai gyventojai gali savanoriauti – pavyzdžiui, padėti prižiūrėti takus, rinkti informaciją apie gamtą, prisidėti prie kultūros renginių.
Europos Sąjungos Interreg programos numato finansavimą ne tik didelėms statyboms ar infrastruktūrai, bet ir mažesnėms veikloms: mokymams, bendruomenių susitikimams, leidinių leidybai. Tai reiškia, kad idėja, gimusi nedidelėje bendruomenėje, gali sulaukti kelių dešimčių tūkstančių eurų paramos.
Švari jūra – mažiau šiukšlių
Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – „Baltic Sea Plastic-Free“ (vieta: Stokholmas), kur vietinė organizacija „Keep Sweden Tidy“ kartu su „Baltic Environmental Forum“ ir jūriniais entuziastais, kurie net plaukė „Zero“ laivu, siekdami atkreipti dėmesį į Baltijos jūros plastiką. Viename viešame valymo renginyje miesto centre (Stockholmo prieplaukoje) buvo surinkta daug šiukšlių – nuo laivų kablių iki cigarečių nuorūkų.
Švari dirva – žalesnė gamta
„Baltic Phytoremediation“ (BAPR) – nuo 2019 m. iki 2022 m. įgyvendintas projektas, kuriame dalyvavo Linnaeus universitetas (Švedija), Klaipėdos universitetas ir partneriai iš Lenkijos. Jo tikslas – išvalyti teršalus dirvoje (sunkieji metalai, mikroplastikas) pasitelkiant augalus (fitoremediacija), ir taip saugoti mūsų maistą bei aplinką. Projektui skirta daugiau nei 1,35 mln. eurų iš „Interreg South Baltic“ fondo.
Mūsų bendra jūra –
nuo žvejybos iki poilsio
Baltijos jūra – tai ne tik mėlynas vanduo už horizonto, bet ir tiltas tarp mūsų šalių. Vienas naujausių projektų, pavadintas „Mėlynasis pusmėnulis“, siekia įsteigti saugomą jūrinę teritoriją Pietinėje Gotlando įlankoje. Tai svarbi vieta tiek Lietuvos, tiek Švedijos žvejams ir poilsiautojams. Projekte dalyvaujantys mokslininkai stebi žuvis, paukščius, augalus ir rūpinasi, kad mūsų vaikai bei anūkai galėtų grožėtis švaria jūra.
Švedijos, Lietuvos ir Lenkijos partneriai kartu dirba ir prie „DigiClimAct“ projekto – jis padeda savivaldybėms įdiegti skaitmeninius įspėjimo apie potvynius, stiprias audras ar kitus gamtos pavojus įrankius. Vyresni skaitytojai prisimins, kaip netikėtai pakildavęs vanduo pridarydavo bėdų – dabar tokias situacijas bus galima prognozuoti ir pasiruošti iš anksto.
Dar vienas pavyzdys – WATERDRIVE, jungiantis ūkininkus, aplinkosaugos specialistus ir savivaldybes. Kartu kuriami sprendimai, kaip prižiūrėti laukus, kad į upes ir jūrą patektų kuo mažiau taršos. Rezultatas – švaresni vandenys ir sveikesnė gamta.
Kelionės dviračiais –
prisiminimai ir nauji takai
Daugelis iš mūsų dar prisimena dviračių išvykas jaunystėje: žvyrkeliai, pavasario vėjas, pakelės obelys… Dabar bendras Lietuvos ir Švedijos projektas tvarko tarptautinį maršrutą „EuroVelo 10“. Tai kelias, kuriuo galima apvažiuoti visą Baltijos jūrą. Pakeliui siūlomos nakvynės vietos, gidai, net mažos kavinukės, kur sustojus galima išgerti kavos ar paragauti vietinių pyragų.
Projektas „Baltic Biking Upgrade“ padeda smulkiam verslui prisitaikyti prie dviračių turizmo – rengia mokymus, kaip sukurti „užsakomas“ paslaugas: ekskursijas, dviračių nuomas, maitinimą. Kitas projektas – „Bike Across the Baltic“ – siekia suvienodinti dviračių takų standartus tarp šalių, kad kelionė būtų patogi nuo Lietuvos iki Švedijos, o keliautojas nepastebėtų, kur baigėsi viena šalis ir prasidėjo kita.
Dvarai, kurie pasakoja
istorijas
Ar teko lankytis sename dvare, kur girgžda laiptai, o sienos saugo kelių šimtmečių paslaptis? „Baltic Manors Route“ jungia mūsų ir švedų paveldo perlus į vieną kultūrinį maršrutą. Tai dvarai ir rūmai su parkais, gėlynais, senoviniais baldais, o kartais – ir vietos legendomis.
Pavyzdžiui, viename Švedijos dvare pasakojama istorija apie grafaitę, kuri vakarais vis dar „aplanko“ savo kambarį – lankytojai sako girdintys jos žingsnius. Lietuvoje maršruto dalis veda per Žemaitijos ir Aukštaitijos dvarus, kur galima pamatyti puošnius veidrodžius, senovinius pianinus ir soduose augančias šimtametes liepas.
Gamta, kuria rūpinamės kartu
Projektas „SB-MANTA“ jungia parkų ir rezervatų valdytojus, bendruomenes ir lankytojus. Idėja paprasta: gamtą reikia saugoti, bet kartu ir atverti žmonėms. Todėl įrengiami takai per pelkes, pastatomos apžvalgos aikštelės, įrengiamos poilsio vietos, kur galima pasėdėti ir pasimėgauti miško ar jūros vaizdais.
Vyresnio amžiaus lankytojams tokios vietos ypač patogios – takai pritaikyti ir tiems, kurie eina lėčiau, yra kur prisėsti, o informacinės lentos pasakoja apie augalus ir gyvūnus. Tai puiki vieta pabūti su anūkais, parodyti jiems gamtos grožį ir pamokyti pagarbaus elgesio miške ar prie ežero.
Skaitmeninė kūryba –
jaunimui, bet nauda visiems
Nors atrodo, kad kompiuteriniai žaidimai – tik jaunimui, projektas „Baltic Explorers“ įrodo, kad skaitmeninė kūryba gali duoti naudos visam regionui. Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos kūrėjai mokosi dirbti kartu, kad jų žaidimai pasiektų tarptautines rinkas. Tai kuria darbo vietas, pritraukia investicijas ir stiprina mūsų regiono žinomumą pasaulyje. O juk daug jaunų programuotojų, dizainerių ir muzikos kūrėjų – taip pat mūsų kaimynų ar giminaičių vaikaičiai.
Ką tai reiškia mums,
paprastiems žmonėms?
Galbūt ne visi mes keliausime dviračiais aplink Baltijos jūrą ar kursime skaitmenines sistemas, bet kiekvienas galime pajusti šių projektų naudą:
• Švaresnė jūra – daugiau žuvies, gražesni paplūdimiai.
• Sutvarkyti takai – patogesnės išvykos su šeima, net jei tai tik trumpas pasivaikščiojimas.
• Atnaujinti dvarai – vietos, kur galima nuvykti per atostogas ar savaitgalį, prisiminti istoriją ir pasimėgauti kultūra.
• Gamta be šiukšlių ir triukšmo – ramybės kampelis kiekvienam.
O svarbiausia – šie projektai suartina žmones. Kaip sakė viena projekto dalyvė iš Švedijos: „Kai dirbame kartu, suprantame, kad mūsų skirtumai – tik smulkmenos, o tikslai tie patys: gražesnė, švaresnė ir draugiškesnė aplinka.“
Be to, nemažai bendrų projektų tarp Lietuvos ir Švedijos turi ilgalaikį poveikį net pasibaigus jų finansavimui. Kultūros paveldo iniciatyvos, tokios kaip „Baltic Manors Route“, atnešė antrą gyvenimą ne vienam apleistam pastatui – kai kurie dvarai dabar tapo muziejais ar koncertų vietomis. Aplinkosaugos projektų metu sukurti įrankiai, pavyzdžiui, potvynių prognozavimo sistemos, jau įdiegti keliose savivaldybėse ir naudojami kasdien. Tokie rezultatai rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas – ne vien dokumentai ar susitikimai, o realūs pokyčiai mūsų kasdienybėje. Ir nors šalis skiria jūra, bendros vertybės leidžia jaustis tarsi gyvenant toje pačioje kaimynystėje.
Atgal grįžta ne tik pinigai, bet ir gerosios idėjos: švaresnė gamta, tvarkingi takai, naujos darbo vietos turizmo bei kultūros sektoriuose, taip pat galimybė jaunimui ir senjorams aktyviai dalyvauti projektuose.
Žvilgsnis į ateitį
Iki 2027 m. planuojama įgyvendinti šimtus tokių bendrų projektų, o Švedija ir Lietuva, kartu su kitomis Baltijos regiono šalimis, žada toliau bendradarbiauti. Dalis projektų jau davė vaisių – sutvarkytos krantinės, atnaujinti parkai, sukurtos naujos darbo vietos turizmo ir kultūros srityse. Kiti dar tik pradeda savo kelią, bet jau dabar aišku: tai investicija ne tik į aplinką ar ekonomiką, bet ir į draugystę tarp žmonių.
„Europos Pulso“ informacija
Vaizdas į Stora Sjöfallet nacionalinį parką By STF Saltoluokta Fjällstation – Own work, CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=23584616
