Semeliškės – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2026
Semeliškių (Elektrėnų sav.) miestelis, vienas seniausių miestelių Lietuvoje, prigludęs įstabaus grožio slėnyje, kurį iš visų pusių supa miškai, skalauja ežerai, o upė Strėva, priėmusi Dabintos vandenis, kaip kaspinas juosia miestelį. 2026-aisiais Semeliškės taps Lietuvos mažąja kultūros sostine ir minės nemažai jubiliejų: Semeliškių 750-metį, Parapijos 520-metį, bibliotekos 80-metį, festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ 25-metį. 2026 metais bus minimas 962-jų Semeliškių, Vievio, Žaslių žydų tautybės Lietuvos piliečių nužudymo 85-metis.
Istorija
Semeliškių gyvenvietė susiformavo XIII a. pabaigoje (1276 m.). Ir nors apylinkėse randami dar akmens amžiaus gyventojų pėdsakai, ankstyvą Semeliškių gyvenvietės atsiradimą tyrinėtojai sieja su jos pavadinimu, o tiksliau – su pavadinimo prūsiška kilme „Samiliškės“, kilusio iš prūsiško asmenvardžio Samilis. Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus, todėl Semeliškės net keturis kartus minimos Lietuvos kelių aprašymuose, kuriuos darė kryžiuočių žvalgai dar XIV a.
Semeliškėse XVI a. buvo įkurta dvarvietė. Semeliškių seniūnijoje yra masinių žydų žudynių kapavietė, kurioje 1941 metų spalio 6 dieną buvo nužudyti 962 Semeliškių, Vievio ir Žaslių žydų tautybės piliečiai. Semeliškėse yra viena seniausių Lietuvoje medinė Šv. Lauryno bažnyčia, statyta 1723 m., kurios varpinėje saugomas trečias pagal senumą – 1442 m. lietas – varpas, Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, statyta 1895 m. Semeliškių miestelyje yra dvi kapavietės, kuriose ilsisi Didžiosios Kovos apygardos kovotojai (partizanai), žuvę šiose apylinkėse 1944–1954 m.
Semeliškių miestelio senoji dalis – urbanistikos kompleksas, paminklas, saugomas valstybės.
Pagal dabartinius duomenis, Semeliškėse gyvena 515 gyventojų, Semeliškių seniūnijoje – 1 068.
Miestelio apžvalga
Per miestelį teka sraunioji Strėva, turinti nemažai intakų, dešinieji: Luknia, Beržuolė, Dubreika, Dumblė, Kalpė, Žiežmarė; kairieji: Dabinta, Vuolasta, Spengla, Kiementa, Kertus, Limšius. Didžiausias apylinkių ežeras yra Nestrėvantys, esantis į rytus nuo miestelio, šiauriau šio ežero yra mažesnis – Beržuolio ežeras.
Šiuo metu Semeliškėse veikia gimnazija, vaikų darželis, gimnazijos ir miestelio bibliotekos, gimnazijos etnokultūros muziejus, Parapijos namai, bendruomenės „Strėva“ namai.
Pastaruoju metu Semeliškės gražėja, tvarkomos viešosios erdvės, Nestrėvančių ežero pakrantėje – poilsio zona, šalia gimnazijos įkurtas sporto aikštynas, vaikų žaidimų aikštelės, miestelio centrinėje aikštėje monumentas, skirtas miestelio jubiliejui, šiltuoju metų laiku puoselėjami gėlynai, architektūros paminklų prieigos, tvarkomos kapavietės ir kt.
Kultūros renginiai ir ne tik…
Kultūros įstaiga, bendruomenės nuolat dalyvauja mėgėjų meno populiarinimo, profesionalaus meno sklaidos, kultūros, edukacijų programose, finansuojamose įvairių fondų bei Elektrėnų savivaldybės.
Vienas didžiausių 2026 metų renginių – XXV Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“, kuris vyksta rugpjūčio mėnesį visą savaitę, kiekvieną vakarą dovanodamas skirtingų žanrų profesionalaus meno koncertus, spektaklius, parodas, knygų pristatymus, edukacijas. Festivalio metu vyksta profesionalių Lietuvos dailininkų plenerai (2026 m. vyks 9-asis pleneras). Kitas tradicinis renginys, kuris rengiamas Kovo 11-osios proga, skirtas pagerbti aktyviausius, žymiausius Semeliškių seniūnijos gyventojus. 2026 metais vyks jau XXII renginys, kurio metu atversime vartus į Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Tradicinis renginys, pagerbiant nužudytuosius žydus, vyks spalio 6-ąją – tą dieną prisijungiame prie akcijos VARDAI. ŽMOGUS NĖRA SKAIČIUS; gegužės 15 dieną pagerbsime Semeliškių valsčiuje nužudytus partizanus; kalėdiniu laikotarpiu kviesime mažuosius į kalėdinius renginius, susitikimus su Kalėdų Seneliu, kuriuo tampa bendruomenės „Strėva“ pirmininkas Antanas Bielskis, įžiebsime kalėdinę eglutę, organizuosime sakralinės muzikos koncertus bažnyčioje ir kt.
Sieksime, kad visus 2026 metus Semeliškėse šurmuliuotų daugiau kaip 50 turiningų, prasmingų, įsimintinų kultūros, sporto, švietėjiškų renginių, kuriuos įgyvendins Semeliškių bendruomenė „Strėva“, Semeliškių kultūros klubas, Semeliškių bendruomenė, Semeliškių seniūnija, Semeliškių įstaigos, organizacijos, o žiūrovais ir dalyviais bus ne tik semeliškiečiai, bet ir gausybė svečių iš įvairiausių Lietuvos kampelių bei užsienio.
Į projekto įgyvendinimą įtrauksime visų amžiaus grupių Semeliškių bendruomenės narius, kitų Elektrėnų savivaldybės vietų švietimo, kultūros ir sporto įstaigų ir organizacijų bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, neformalius klubus, vietos verslo įmones, individualius verslininkus, gyventojus-savanorius.
Planuojame įrengti stovą su nuorodomis iki lankomų objektų, o prie jų – istorijų aprašų stendus, skatinsime ir populiarinsime kultūrinį turizmą. Ruošiamės išleisti knygą, kalendorių, sukurti filmą ir kt.
Ypatinga dovana
Suteiktas titulas „Semeliškės – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2026“ semeliškiečiams – ypatinga jubiliejaus proga suteikta dovana, kviečianti aktyviai kultūrinei, sporto, švietėjiškai veiklai, sanglaudai, garsinant vieno seniausių Lietuvoje Semeliškių miestelio vardą, skatinant bendruomeniškumą, stiprinant pasididžiavimo jausmą.
Visa informacija ir 2026 metų programa bus skelbiama naujai sukurtoje svetainėje ir „Facebook“ puslapyje „Kultūrinė veikla Semeliškėse ir ne tik“.
Semeliškių bendruomenės „Strėva“ informacija
Tomo Maleckio nuotrauka
