Plastiko era baigiasi: Europos kelias į švaresnę ateitį
Dar prieš kelis dešimtmečius plastikas buvo laikomas vienu didžiausių žmogaus išradimų. Lengvas, pigus, patvarus – jis tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi: nuo pakuočių ir maišelių iki žaislų, baldų ar automobilių detalių. Tačiau šiandien plastikas jau vadinamas viena didžiausių ekologinių problemų, su kuria susiduria žmonija. Europos Sąjunga siekia radikaliai sumažinti jo naudojimą ir skatinti žiedinę ekonomiką, kurioje atliekos tampa ištekliais. Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis žengia šiuo keliu – ne tik dėl Europos direktyvų, bet ir dėl savo ateities.
Plastikas – patogumas, virtęs problema
Plastikas yra ilgaamžis: jam suirti prireikia šimtų metų. Dėl to jis kaupiasi sąvartynuose, upėse, vandenynuose, dirvožemyje ir net mūsų organizmuose. Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau nei 350 mln. tonų plastiko, o didelė dalis jo tampa atliekomis jau po kelių minučių naudojimo. Vienkartiniai maišeliai, šiaudeliai, indai – tai patogumo simboliai, kurie pavirto į taršos simbolius.
Mokslininkai įrodė, kad mikroplastikas randamas ne tik jūros gyvūnų organizmuose, bet ir žmogaus kraujyje, plaučiuose, net placentoje. Tai reiškia, kad plastikas jau peržengė ribą tarp gamtos ir žmogaus sveikatos.
Europos atsakas: mažiau
plastiko, daugiau perdirbimo
ES dar 2019 m. žengė istorinį žingsnį – priėmė direktyvą, kuria uždrausti kai kurie vienkartiniai plastikiniai gaminiai: šiaudeliai, ausų krapštukai, lėkštės, stalo įrankiai, gėrimų maišikliai. Tai buvo tik pradžia. 2024 m. Taryba ir Europos Parlamentas sutarė dėl naujo pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento, kuriuo siekiama iki 2040 m. sumažinti plastiko pakuočių atliekų kiekį beveik per pusę.
Tikslai aiškūs:
• daugiau daugkartinių pakuočių,
• geresnis atliekų rūšiavimas ir perdirbimas,
• aiškios taisyklės gamintojams dėl dizaino ir ženklinimo,
• draudimas naudoti nereikalingą pakuotę, pvz., perteklinius plastiko sluoksnius.
Tai reiškia, kad ateityje prekybos centruose matysime mažiau plastikinių dėžučių ar maišelių, daugiau daugkartinių sprendimų – nuo indelių iki taros, kurią galima grąžinti.
Plastiko šešėlis Lietuvoje
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi prisitaikyti prie šių pokyčių. Atliekų rūšiavimo sistema per pastarąjį dešimtmetį stipriai pagerėjo: šiandien dauguma gyventojų turi galimybę atskirai mesti plastiką, popierių, stiklą. Tačiau rūšiavimo statistika vis dar kelia iššūkių – ne visi tai daro, o perdirbimo įmonėms tenka tvarkyti daug užterštų ar netinkamai surūšiuotų pakuočių.
Kiekvienais metais Lietuvoje į rinką patenka apie 200 tūkst. tonų pakuočių, iš jų trečdalį sudaro plastikas. Didelė dalis jo naudojama vienkartiniams produktams – buteliams, maišeliams, maisto indeliams. Tai reiškia, kad be sąmoningo gyventojų įsitraukimo net geriausi ES sprendimai neveiks.
Svarbus pokytis Lietuvoje – vienkartiniai plastikiniai maišeliai parduotuvėse tapo apmokestinti. Šis sprendimas davė apčiuopiamų rezultatų: maišelių vartojimas sumažėjo, o pirkėjai vis dažniau renkasi daugkartinius pirkinių krepšius ar maišelius. Tai rodo, kad net nedideli finansiniai paskatinimai gali keisti vartojimo įpročius.
Faktiniai pavyzdžiai
1. Portugalija – tinklas „Continente”
Vienas iš didžiųjų prekybos tinklų Portugalijoje „Continente“ leidžia klientams naudoti savo sandarius indelius deli skyriuje ar užkandžių skyriuose („take-away / deli counters“) – t. y. galima atsinešti savo konteinerį, į kurį įdės produktą.
2. Europos „zero-waste“ parduotuvės
Daugelyje Europos valstybių veikia +400 „zero-waste“ parduotuvių, kuriose prekės parduodamos didmenine forma arba pagal svorį, ir pirkėjai atsineša savo daugkartines pakuotes (stiklainius, indus, medžiagines maišelius).
Pavyzdžiui, stočių parduotuvių studijoje „Zero Waste Europe” aprašyta, kad tokie sprendimai paplitę Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.
3. Kanada – „Bulk Barn“
„Bulk Barn“, Kanadoje, leido klientams naudoti savo indus tam tikrose parduotuvės vietose. Tai buvo pilotinis projektas, vėliau plėtotas.
4. Australija / Viktorija (pietinė Australija)
Informacija, kad Viktorijos valstijoje (Australija) nėra teisės akte draudimo naudoti savo konteinerius parduotuvėse, jeigu jie tinkamai išplauti, tai reiškia, kad tokios praktikos leidimas egzistuoja.
Naujas įprotis: savo pakuotė iš namų
Vis garsiau kalbama, kad metas pradėti ne tik vengti perteklinio plastiko, bet ir atsinešti savo pakuotes į parduotuves. Tai paprastas sprendimas, kurį kiekvienas galime išbandyti:
• stiklinis indelis salotoms ar karštiems patiekalams,
• popierinis maišelis kepiniams ar daržovėms,
• medžiaginis maišelis kruopoms, riešutams ar vaisiams.
Tokie sprendimai jau tampa realybe daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje jie taip pat pradeda prigyti.
Tai – dar vienas žingsnis link sąmoningos visuomenės, kuri supranta, kad kiekviena pakuotė turi savo kainą: ne tik piniginę, bet ir aplinkosaugos.
Vis daugiau parduotuvių Lietuvoje skatina klientus atsinešti savo indus ar maišelius. Tai daroma ne tik „zero waste“ principu veikiančiose parduotuvėse, bet ir didesniuose prekybos tinkluose. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jau galima rasti parduotuvių, kur kruopas, riešutus ar arbatą galima įsigyti į savo indelį. Tokios vietos kaip „BioPapa“ (anksčiau „Žaliuomenė“) siūlo nuolaidą klientams, kurie atsineša savo tarą.
Specializuotos „be pakuotės“ parduotuvės suteikia galimybę pirkėjui iš karto sumažinti plastiko vartojimą. Čia galima įsigyti ne tik maisto, bet ir buities prekių – skalbimo priemonių, valiklių, kuriuos pirkėjai pilasi į atsineštus butelius ar stiklainius. Tokie sprendimai tampa vis populiaresni tarp sąmoningų miestų gyventojų.
Neatsilieka ir kai kurie didieji prekybos tinklai. Tai rodo, kad ši praktika pamažu pereina iš nišinių parduotuvių į plačiai prieinamus prekybos centrus.
Panašių iniciatyvų galima rasti ir regionuose. Pavyzdžiui, Anykščių savivaldybėje buvo pristatytas daugkartinių indų projektas: kavinės leidžia žmonėms užsisakyti maisto į specialius, daugkartinius indelius, kuriuos galima naudoti pakartotinai. Tokia praktika padeda ne tik mažinti plastiko atliekų kiekį, bet ir ugdo naujus įpročius.
Lietuvos „Zero Waste Shops“ tinklalapyje galima rasti interaktyvų žemėlapį su parduotuvėmis, kuriose laukiami pirkėjai su savo pakuotėmis. Jame pažymėtos vietos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose. Tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir suteikia galimybę rinktis tvariau.
Svarbu pabrėžti, kad atsinešti savo pakuotę nėra sudėtinga. Tai gali būti paprastas stiklainis, stiklinis indelis, popierinis maišelis ar daugkartinė dėžutė. Parduotuvės ir kavinės vis labiau pripranta prie šios praktikos, o klientai – prie idėjos, kad jų pasirinkimas prisideda prie bendro tikslo.
Šiandien jau galima sakyti, kad Lietuvoje formuojasi nauja kultūra: pirkėjai vis dažniau neša į parduotuvę savo tarą, o pardavėjai vis labiau tam pasirengę. Tai dar tik pirmieji žingsniai, tačiau jie rodo kryptį – mažiau vienkartinio plastiko, daugiau atsakomybės ir daugiau sąmoningumo kasdienybėje.
Bendruomenės ir inovacijos
Technologijų sektorius taip pat aktyviai ieško alternatyvų tradiciniam plastikui. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukia bioplastikai, gaminami iš atsinaujinančių žaliavų – kukurūzų krakmolo, bulvių, cukranendrių, celiuliozės ar net jūrinių dumblių. Tokios medžiagos yra biologiškai skaidžios arba kompostuojamos, todėl jų poveikis aplinkai gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, kukurūzų pagrindu gaminami bioplastikai jau naudojami vienkartiniams indams, pakuotėms ar šiukšlių maišams. Dumblių pagrindu sukurtos plėvelės gali pakeisti maisto pakuotes, o celiuliozės bioplastikai – įvairius pakavimo popieriaus pakaitalus.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad bioplastikas nėra stebuklingas sprendimas, kuris iš karto pakeis visą rinką. Jo gamyba šiuo metu yra brangesnė nei tradicinio plastiko, o skaidymasis priklauso nuo sąlygų – ne visi bioplastikai suyra gamtoje, kai kurie reikalauja pramoninio kompostavimo. Tačiau jie rodo labai aiškią kryptį: pereiti nuo naftos pagrindo plastiko prie atsinaujinančių išteklių, kurie galėtų tapti nauja žiedinės ekonomikos dalimi.
Kai kuriose Europos šalyse tokios inovacijos jau pritaikomos praktikoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Nyderlanduose bioplastikiniai maišeliai naudojami prekybos centruose vaisiams ir daržovėms pakuoti, o Italijoje jie tapo privalomi. Lietuvoje taip pat atsiranda verslų, kurie eksperimentuoja su bioplastiku – gamina daugkartines ar kompostuojamas pakuotes, ieško sprendimų viešojo maitinimo sektoriui.
Ką gali padaryti kiekvienas?
Plastiko mažinimas – tai ne tik politikų ar verslų užduotis. Kiekvienas galime prisidėti kasdieniais sprendimais:
• rinktis daugkartinius maišelius ir butelius,
• pirkti prekes be perteklinės pakuotės,
• rūšiuoti atliekas ir tinkamai plauti pakuotes,
• palaikyti vietos iniciatyvas, kurios siūlo tvarius sprendimus.
Nors šie veiksmai atrodo maži, jų poveikis tampa didelis, kai juos daro milijonai žmonių.
Plastiko era baigiasi
RURALIZATION projektas parodė, kad kaimas gali būti ateities laboratorija. Panašiai plastiko mažinimo iniciatyvos atskleidžia, kad mūsų vartojimo įpročiai gali tapti pokyčių varikliu. Jei šiandien renkamės daugkartinį maišelį ar puodelį, rytoj prisidedame prie švaresnio miesto, šalies ir Europos.
„Plastikas – tai mūsų vakar dienos patogumas, bet jis neturi tapti rytojaus našta.“
Europos Sąjunga aiškiai rodo kryptį: mažiau atliekų, daugiau atsakingų sprendimų. Lietuvai tai yra galimybė ne tik įgyvendinti direktyvas, bet ir tapti pavyzdžiu regione, kaip mažos šalys gali judėti link švaresnės, žalesnės ateities.
„Europos Pulso“ informacija
Vaizdas, sukurtas Chaiyan Anuwatmongkolchai iš Pixabay
