Pedagogai patirties sėmėsi Lenkijoje ir Čekijoje
Prienų rajono savivaldybė yra viena iš 15 savivaldybių, dalyvaujančių projekte „Lyderių laikas 2“. Projekto dalyviams teikiama intensyvi konsultacinė pagalba kuriant unikalų lyderystės plėtros modelį, fiksuojamas kiekvienos savivaldybės kaitos procesas, jame dalyvaujančių žmonių patirtis, siūlomos bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos savivaldybėmis ir mokyklomis bei užsienio šalimis galimybės.
Prienų rajone projekto veiklas koordinuoja Švietimo skyrius, įgyvendina dešimties žmonių kūrybinė komanda. Projekte dalyvauja Prienų „Ąžuolo“ progimnazija, „Žiburio“ gimnazija, „Revuonos“ pagrindinė mokykla, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, Išlaužo ir Skriaudžių pagrindinės mokyklos, tačiau tikimasi, kad projekto naudą pajus visos savivaldybės mokyklos.
Spalio 20-26 dienomis projekte dalyvaujančių Prienų rajono mokyklų atstovai turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programoje „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai; savivaldybių pagalba mokyklų iniciatyvoms ir sprendžiant problemas“. 22 mūsų rajono pedagogai kartu su kolegomis iš kitų projekte dalyvaujančių savivaldybių lankėsi įvairiose Lenkijos ir Čekijos ugdymo įstaigose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijose bei visuomeninėse organizacijose.
Lenkija: dėmesys švietimui siekiant geriausio rezultato
Lankantis Lenkijos švietimo įstaigose, bendraujant su kolegomis, išryškėjo pagrindiniai Lenkijos švietimo prioritetai: siekti mokyklos darbo kokybės, sudarant kuo geresnes ugdymo(si) sąlygas; organizuoti praktinius edukacinius mokymus. Siekiamybė – visapusiškai išsilavinęs kultūringas žmogus, gebantis integruotis į europinę darbo rinką.
Nuo 2004-2005 mokslo metų Lenkijoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas sulaukus šešerių metų amžiaus. Priešmokyklinio ugdymo pakopa skirta 3-6 metų vaikams. Privalomas ugdymas (6-18 metų vaikams ir jaunuoliams) valstybinėse mokyklose yra nemokamas. Atskirai veikia mokyklos, skirtos turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sporto mokyklos, suaugusiųjų mokyklos ir kt. Kaip atskiras struktūrinis vienetas egzistuoja ir edukaciniai centrai, apjungiantys įvairaus tipo mokyklas.
Geriausiai besimokantieji – į geriausias mokyklas
Pradinis ugdymas Lenkijos mokyklose – šešeri metai (3+3). 1-3 klasėse dirba vienas mokytojas, atskiri mokytojai moko tik anglų kalbos ir tikybos. Vyresnėse klasėse moko dalykų mokytojai. Baigus 3 ir 6 klasę organizuojamas mokinių žinių patikrinimas. Po to mokiniai eina į gimnaziją (žemesniąją vidurinę mokyklą). Baigus gimnaziją tikrinamos humanitarinių, gamtos mokslų ir užsienio kalbos žinios bei gebėjimai. Tik gerai išlaikiusieji egzaminus gali patekti į geriausias aukštesniąsias mokyklas.
Į aukštesniąsias vidurines mokyklas mokiniai priimami elektroniniu būdu – pagal pasiekimų rezultatus. Visi duomenys (mokykla, vardas, pavardė) užkoduojami. Tik suvedus rezultatus sužinoma, į kokią mokyklą mokinys priimtas.
Savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavimas
Svarbiausias tikslas – gerinti pažangą. Baigus pagrindinę mokyklą gali būti skiriamos papildomos pamokos likviduoti atsilikimui; jeigu reikia, paskutiniais mokymosi metais papildomai skiriama lėšų pasiruošti egzaminams.
Savivaldybės finansuoja popamokinę (įvairūs būreliai), projektinę veiklą, remia įvairias mokyklų inovacijas; skiriama lėšų mokytojų motyvacijai kelti. Papildomai finansuojamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas.
Rūpinamasi vaikų poilsio organizavimu atostogų metu: siekiant plėsti mokinių akiratį kviečiami aukštųjų mokyklų dėstytojai; rengiamos prevencinės sveikatinimo programos (pateikia Savivaldybė, mokyklos renkasi); dalinai finansuojamas įvairių konkursų organizavimas, įvairios mokyklų iniciatyvos. Socialiai remtinų šeimų vaikams pagalba teikiama ištisus metus.
Rūpinasi ne tik mokytojų kvalifikacijos tobulinimu
Varšuvoje veikiantis Švietimo ir socialinių inovacijų mokymo centras (WCIES) rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, Tėvų forumų organizavimu, socialine veikla. Teikiama metodinė pagalba, kaip rengti projektus (Lenkijoje yra du projektų rengimo centrai – Varšuvoje ir Vroclave). Vertas dėmesio jų vykdomas projektas, skirtas ypatingai gabiems mokiniams, turininga kultūrinė edukacija, sėkmingas užsienio kalbų mokymas. Konsultaciniai profesinio orientavimo punktai, Jaunimo tarybos, Tėvų forumai veikia kiekviename mikrorajone.
Varšuva – edukacinis miestas, jame veikia gerai apgalvota sistema: mokinys – mokytojas – mokykla ir tai, kas vyksta už mokyklos ribų. Savivaldybė remia popamokinę veiklą – veikia apie 40 edukacinių įstaigų, tokių, kaip Koperniko mokslo centras, Jaunimo rūmai, Jaunimo sporto centras ir kt.
Čekija: kiekviena mokykla išskirtinė
Pagal naują švietimo strategiją Čekijoje dėmesys skiriamas pagrindinių kompetencijų ugdymui, jų ryšiui su ugdymo turiniu bei žinių ir įgūdžių taikymui praktiniame gyvenime. Visos mokyklos dirba pagal teisės aktais patvirtintą bendrąją ugdymo programą, tačiau kiekviena mokykla turi galimybę programą koreguoti pagal savo pasirinktą mokymo(si) kryptį.
Čekijoje vaikai pradeda mokytis priešmokyklinėse institucijose, po to lanko pradinę mokyklą, po jos – vidurinę. Pagrindinis mokymas trunka devynerius metus. Jį galima įgyti įvairių tipų mokyklose. Labiausiai paplitusi 9 klasių bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, kuri apima pradinio (1-5klasės) ir žemesniojo vidurinio (6-9 klasės) lavinimo pakopas. Baigus 5 ar 7 klases galima mokytis šešerių ar aštuonerių metų gimnazijoje. Gimnazijos Čekijoje orientuotos į vieną konkrečią ugdomąją sritį ir drauge suteikia bendrąjį išsilavinimą. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams ugdymo procesas 2 metais trumpesnis.
Aukštesniosios vidurinės mokyklos yra bendrojo lavinimo ir profesinės. Čekijoje populiaresnis profesinis vidurinis mokslas. Baigus tokias mokyklas galima iš karto pradėti dirbti.
Turininga popamokinė ir projektinė veikla
Lankydamiesi Prahos Lupačova pagrindinėje mokykloje įsitikinome, kokia aktyvi šios ugdymo įstaigos projektinė veikla, kokia stipri ir kūrybinga mokyklos bendruomenė.
Šią mokyklą vaikai lanko nuo 6 m. Tai devynmetė gimnazija, kurioje sustiprintas užsienio kalbų ir informatikos mokymas. Joje mokosi apie 600 mokinių, iš jų apie 300 lanko būrelius, kurių mokykloje veikia net 90. Už dalį popamokinių veiklų moka patys tėvai. Mokykloje yra įvairiapusė neformalios veiklos pasiūla, tad mokiniai čia užsibūna iki pat vakaro. Milijoniniame mieste tai ypač svarbu, nes dirbantys tėvai gali būti ramūs: jų vaikai yra saugūs ir gali užsiimti mėgstama veikla.
Mokykla labai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Kiekvienais metais įvairiems fondams pateikia 12-13 projektų, daugiau nei pusė jų gauna finansavimą, tad mokiniai turi galimybę daug keliauti, ugdytis netradicinėse aplinkose. Beje, kuo mokykla aktyviau dalyvauja įvairiose veiklose, įgyvendina daugiau iniciatyvų, tuo daugiau jai padeda ir Savivaldybė.
Džiaugiasi ir mažais pasiekimais
Havličkovo pagrindinėje mokykloje pamatėme, su kokiomis problemomis susiduria mokyklos, integruodamos kitataučius į šalies ugdymo sistemą bei socialinį gyvenimą. Šioje įstaigoje mokosi apie 80 proc. kitataučių (vietnamiečių, rumunų, romų ir kt.). Nemažai mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių, daug socialiai apleistų vaikų, tad darbas išties sudėtingas. Mokykloje yra priešmokyklinio ugdymo klasė (nuo 5 m.), kurioje mokyklai ruošiami nelankiusieji ikimokyklinių įstaigų, socialiai apleistų šeimų vaikai.
Mokykla nuomoja patalpas nepelno organizacijai, kuri kitataučius vaikus papildomai moko čekų kalbos.
Mokykloje vykdomos įvairios prevencinės programos, daug reikia dirbti individualiai. Išskirtinis mokyklos bruožas yra meilė ir dėmesys kiekvienam vaikui, nepaisant jo tautybės ar išdykumo. Džiaugiamasi kiekviena jų sėkme mokykloje ir baigus ją. Mokykla bendradarbiauja su profesinėmis mokyklomis, kad jų ugdytiniai galėtų jose tęsti mokslą. Tik vienetai patenka į aukštesniąsias mokyklas.
Atsižvelgiama ir į tėvų poreikius
Jiriho z Podebrad pagrindinės mokyklos pasirinkta kryptis – sustiprintas užsienio kalbų mokymas. Anglų kalbos mokoma nuo 1 klasės, vėliau anglų kalba dėstoma ir daugiau dalykų. Ketvirtoje klasėje mokiniai jau renkasi kitą užsienio kalbą (ispanų, vokiečių, rusų, prancūzų) arba matematikos, fizikos klases. Nuo šeštos klasės privaloma antra užsienio kalba, nuo septintos klasės – trečia.
Kasmet mokiniai vyksta į pažintines keliones į Angliją, kitas Europos šalis. Paprastai žiemą vykstama į slidinėjimo kursus; organizuojamos 7-10 dienų pavasario-vasaros stovyklos. Jų metu irgi mokomasi.
Pagal poreikius mokykloje mokiniai gali būti užimti nuo 6.30 iki 18.00 valandos (kol tėvai darbe). Po pamokų vaikai gali ruošti pamokas, dalyvauti būrelių veikloje. Popamokiniai užsiėmimai vyksta tam pritaikytose patalpose. Juos veda užklasinės veiklos mokytojai, kurie neprivalo turėti pedagoginį išsilavinimą. Už būrelius sumoka tėvai.
APLA rūpinasi autizmu sergančiais žmonėmis
Turėjome galimybę susipažinti ir su visuomeninėmis organizacijomis. Prahoje veikianti nepelno organizacija APLA išskirtinai rūpinasi autizmo sutrikimą turinčių vaikų ugdymo bei integracijos į visuomenę galimybėmis. Bendravimo su užsienio organizacijomis koordinatorė Ellina Horalikova papasakojo apie APLA vykdomas veiklas, kurių svarbiausia – savalaikis sutrikimo diagnozavimas, kad jau nuo ankstyvos vaikystės galėtų būti tinkamai koreguojamas bendravimas.
Specialistai dirba su šeimomis, moko elgtis su autistais, padeda parengti juos mokyklai. Konsultuoja pasirenkant mokyklas, kuriose vaikai geriausiai jaustųsi, apmoko pedagogus, bendraklasius. Pataria dėl profesijos pasirinkimo, įsidarbinimo.
Rūpinasi ir suaugusiaisiais: teikiama asmeninio asistento paslauga, steigiami specialūs namai neturintiems artimųjų ir pan.
Lankydamiesi įvairiose Lenkijos ir Čekijos mokyklose, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, bendraudami ir diskutuodami su ten dirbančiais kolegomis, įgijome nemažai žinių, kuriomis galėsime pasidalinti su kolegomis mokyklose ir taikyti savo kasdieniniame darbe.
Vilija Juodsnukienė,
„Ąžuolo“ progimnazijos mokytoja
