Ne tik Berlynas – panašūs tiltai ir kitur
Šis projektas nėra vienintelis pavyzdys. Panašūs tiltai statomi visoje Europoje, tik skirtingomis formomis, atliepiančiomis vietos bendruomenių poreikius.
Lietuva – atviros erdvės
jaunimui
Mūsų šalyje jau daugiau kaip dešimtmetį veikia Atviros jaunimo erdvės ir centrai. Tai vietos, kuriose jaunuoliai gali tiesiog užsukti – be jokio įsipareigojimo, be mokesčio. Čia jų laukia socialiniai darbuotojai, psichologai, savanoriai. Jie ne tik padeda spręsti kasdienes problemas, bet ir organizuoja veiklas: nuo kūrybinių veiklų ir sporto užsiėmimų iki diskusijų apie gyvenimą, santykius, ateities planus.
Kai kur tokie centrai tampa tikru „antru namu“ – čia galima užmegzti draugysčių, išmokti pasitikėti kitais ir pačiu savimi. Nors finansavimas gerokai kuklesnis nei Berlyne, šios erdvės jau parodė, kad gali pakeisti jaunų žmonių gyvenimus, ypač mažuose miesteliuose ar miestų mikrorajonuose.
Italija – migrantų integracija ir sociokultūriniai centrai
Italijoje jaunimo centrai dažnai yra glaudžiai susiję su migrantų integracija. Roma, Milanas, Neapolis – tai miestai, kur socialinė atskirtis ir migracijos iššūkiai matomi ypač aiškiai. Jauni migrantai, dažnai neturintys dokumentų ar darbo, patenka į rizikingą padėtį.
Čia pagalbos ranką ištiesia sociokultūriniai centrai. Juose galima mokytis italų kalbos, įgyti praktinių amatų, pavyzdžiui, virtuvės darbo ar siuvimo. Tačiau šie centrai – ne vien mokymosi vieta. Jie tampa ir bendruomenės mazgais, kur menas, muzika, teatras derinami su socialine pagalba. Tokiu būdu jaunuoliai ne tik gauna profesinius įgūdžius, bet ir atranda priklausymą miestui, kuris dažnai juos priima su iššūkiais.
Ispanija – pirmieji žingsniai į darbo rinką
Pietų Ispanijoje, kur jaunimo nedarbas kartais siekia net 40 prpc., ES remiami projektai tampa tikru išsigelbėjimu. Jaunuoliai, ilgai negalėję susirasti darbo, čia gauna galimybę praktikuotis smulkiuose versluose – kavinėse, dirbtuvėse, ūkiuose. Kita kryptis – profesiniai mokymai, skirti suteikti realiai darbo rinkoje reikalingų įgūdžių.
Svarbiausia, kad šiuose projektuose dirbantys mentoriai padeda jaunuoliams išlaikyti motyvaciją. Daugelis jų yra buvę bedarbiai, todėl puikiai supranta, ką reiškia prarasti viltį. Tokios iniciatyvos tampa tramplinu – nuo gatvės kampo iki pirmosios darbo sutarties.
Lenkija – jaunimo akademijos
Lenkijoje pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo vadinamosios „jaunimo akademijos“. Jose paaugliai ir jauni suaugę gali užsiimti sportu, muzika, teatru, tačiau čia pat ir gauti karjeros konsultacijas: kaip parašyti CV, kaip pasiruošti darbo pokalbiui, kokias studijas rinktis.
Svarbu tai, kad dalis akademijų veikia net mažuose miesteliuose – dažnai tai vienintelė vieta, kur jaunuolis gali prasmingai praleisti laiką po pamokų. Daug jų remia ESF+, todėl paslaugos išlieka nemokamos, o veikla prieinama visiems.
Bendras vardiklis – įtrauktis
Visas šias iniciatyvas, nepaisant kultūrinių ar ekonominių skirtumų, jungia bendras siekis: ištraukti jauną žmogų iš užribio. Nesvarbu, ar tai Lietuvos provincijos miestelis, ar Berlyno daugiabučių kvartalas, ar Ispanijos pakrantės miestelis – problema ta pati: jaunuoliai, kurie neturi, kur kreiptis, gali lengvai prarasti ryšį su visuomene.
ESF+ finansavimas čia tampa tarsi stuburu, ant kurio laikosi šios iniciatyvos. Be jo daugelis centrų negalėtų veikti visą parą, siūlyti nemokamų paslaugų ar pasiekti tiek daug jaunų žmonių.
Kodėl Europai tai svarbu?
Jaunimas yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Darbo rinkoje jie dažnai susiduria su nepatyrimo spąstais – darbdaviai reikalauja patirties, kurios jaunas žmogus dar neturi. Kita problema – ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos, ypač tarp paauglių iš socialiai sudėtingų šeimų.
Tokie jaunuoliai lengvai patenka į užribį: be išsilavinimo, be darbo, be bendruomenės palaikymo. Tai reiškia ne tik asmeninę tragediją, bet ir didžiulę visuomenės kainą – augančias socialinės paramos išlaidas, prarastus talentus, kartų atotrūkį.
Europos Sąjunga dar 2013 m. pradėjo Jaunimo garantijų iniciatyvą, pagal kurią kiekvienas jaunas žmogus turi gauti pasiūlymą mokytis, dirbti arba dalyvauti mokymuose per keturis mėnesius po to, kai tampa bedarbiu. ESF+ yra vienas iš pagrindinių šios vizijos ramsčių – finansuojantis konkrečius projektus įvairiose šalyse.
Todėl Berlyno „Tiltai“, Lietuvos atviros jaunimo erdvės ar Ispanijos profesiniai mokymai yra ne pavienės salelės, o platesnio tinklo dalis. Tai Europos pastanga užtikrinti, kad nė vienas jaunas žmogus neliktų be galimybių.
Socialinės atskirties kaina
Ekspertai pabrėžia, kad socialinės atskirties kaina visuomenei yra didžiulė. Tai ne tik prarastos darbo vietos ar mokesčiai. Tai ir psichologinė įtampa, didesnė nusikalstamumo rizika, susilpnėjęs visuomenės pasitikėjimas vieni kitais.
Investicija į jaunimo programas yra daug pigiau ir prasmingiau nei vėliau gesinti krizės pasekmes. Todėl tokie projektai – tai ne vien labdara, o strateginė investicija į visuomenės ateitį.
