Mokytojai apie mokyklą, mokinius ir mokymą(si)
Kasmet spalio pradžioje prisimename savo pirmuosius mokytojus, savo mylimiausius mokytojus. Daugelis juos pasveikiname gyvai ar bent trumpa žinute. Su mokykla dažnai susiję geriausi prisiminimai. O kiek būtų norinčiųjų į ją sugrįžti? Atsiversti sąsiuvinį ir klausytis užburiančių pasakojimų apie senovės Romą, apie molekulės sandarą ar fizikos kabinete pirštu paliesti žaibą. Pasiimti popieriaus lapą ir piešti obuolį. Visas 45 minutes! Deja, būdami mokykloje skubame į gyvenimą, kuris mums pažeria daug nuostabių dalykų. Jo platybės užkariauja mus ir neištirtomis paslaptimis, ir kūryba, ir gyvenimo malonumais. Bet visada mintyse lieka veidai tų, kurie vedė už rankos, mokė gyventi.
Šia proga pakalbinau keletą mokytojų, klausdamas, ką jiems reiškia mokiniai, jų ugdymas, darbas mokykloje. Ir ką jie mano apie Tarptautinę mokytojo dieną, kuomet mokyklos paskęsta gėlėse, o mokytojų vietas užima vyresnieji mokiniai.
Vilma Maliaukienė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos geografijos mokytoja metodininkė
Mokytoja dirbu jau 26 metus. Per juos pastebėjau, kad mokiniai keičiasi. Jų ugdymas reikalauja vis daugiau pasiruošimo, darbo. Mokiniams viską reikia pateikti įdomiau, kad jie parodytų susidomėjimą dalyku. Gerai, kad naujosios technologijos palengvina pasiruošimą. Kompiuterinės programos, paruoštos skaidrės patraukia mokinių dėmesį, jie nori mokytis to, kas patraukliai pateikiama. Gal todėl ir Mokytojo dieną pasitinku optimistinėmis nuotaikomis.
Odeta Stadalienė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė
Vaikus ugdau 19 metų. Per šiuos metus neteko nusivilti ar susidurti su didesnėmis problemomis. Kasmet vaikai tampa gudresni, protingesni. Gaila tik, kad šeimose mažėja tarpusavio bendravimo. Vaikai nelabai žino, kaip turėtų elgtis, nežino savo pareigų. Nežinodami savo veiksmų ribų, sunkiau bendrauja ir su bendramoksliais. Vaikai jautrūs visoms problemoms, jiems reikia skirti daug dėmesio. Deja, kartais su tėveliais būna sunkiau susikalbėti, nei su jų vaikais. Mokytojo dieną pasitinku pakilia nuotaika, bet labai jos nesureikšminu. Man didesnė šventė – Rugsėjo 1-oji. Per vasarą pasiilgtu mokinių ir darbo su jais.
Kazimieras Drižilauskas, Birštono gimnazijos etikos mokytojas metodininkas, dramos mokytojas ekspertas
Su vaikais jau dirbu 23 metus ir džiaugiuosi jų pokyčiais. Jie tampa išradingesni, sumanesni, įvaldę informacines technologijas. To, beje, reikėtų iš jų pasimokyti. Tuo pačiu jie tapo laisvesni, labiau atsipalaidavę. Gerai, kad jų ugdymas tapo lankstesnis, galima lengviau susidėlioti darbus. Tai darbas, reikalaujantis kūrybiškumo. Ir ši Mokytojo diena bus kūrybiškai džiugi. Ta proga Birštono gimnazijoje atidaroma mano nuotraukų paroda „Jūros saulėlydžiai“. Tai vasaromis dirbant su vaikais pajūryje sukaupta kolekcija.
Jolanta Juodsnukienė, Prienų lopšelio-darželio „Saulutė“ vyresnioji auklėtoja
Vaikučius rytais pasitinku jau 19 metų ir kasdien matau juos besikeičiančius. Jie tampa kūrybiškesni, patys nori imtis darbelių, nori daugiau žinoti. Tapo laisvesni. Gaila, bet vis dažniau prireikia logopedės pagalbos, vis dažniau pasitaiko elgesio sutrikimų. Bet vaikai yra mūsų gyvenimas, todėl ir Mokytojo dieną pasitinku kaip ir bet kurią kitą – linksmai ir optimistiškai. Aišku, kiekvienas norime, kad būtų ir geriau.
Romas Vilčinskas, Prienų „Revuonos“ vidurinės mokyklos istorijos mokytojas
Istorijos vaikus mokau jau 8 metus. Pastebėjau, kad daugėja specialiųjų poreikių vaikų, mažėja noro žinoti, mokytis, trūksta susidomėjimo. Naujos mokymo priemonės šiek tiek padeda sužadinti susidomėjimą, bet vaikams nieko nėra svarbiau už gyvą mokytojo žodį. Reikia žiūrėti atsargiai ir į mokinių motyvaciją. Jei jos nebus – joks žinių pateikimo būdas nepadės. Pasitikdamas Mokytojo dieną turiu viltį, kad požiūris į mokymąsi keisis. Nusivylimą nugali siekis eiti į priekį.
Daina Miliauskienė, Prienų „Revuonos“ vidurinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriaus vyr. specialioji pedagogė
Vaikus ugdau jau 24 metai ir tikrai matau pokyčius. Vis sudėtingesnės tampa jų negalios, sunkėja būklė. Sudėtingesnis darosi ir jų ugdymo procesas. Džiaugiuosi naujomis mokymo priemonėmis, jos tikrai palengvina darbą su vaikais. Vien vadovėliais nepavyktų taip sudominti, nelavėtų ir jų vaizduotė. Gaila, tik, kad šių priemonių trūksta, tenka pirktis pačiai. Optimistiškai pasitinku ir Mokytojo dieną. Svarbiausias mūsų darbas – padėti mūsų mokinių tėveliams. Jeigu jie tai įvertina, jeigu jų vaikai nori pas mus vėl ateiti, tai yra didžiausias pasiekimas ir mūsų darbo įvertinimas.
Vydmantas Petraška, Prienų „Žiburio“ gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas
Su mokiniais dirbu 30 metų. Deja, jie keičiasi į blogesnę pusę. Akivaizdžiai trūksta noro, užsidegimo domėtis pačia fizika. Nelieka susidomėjimo, įsivyrauja abejingumas. Vaikai tingi mąstyti, skaičiuoti. Kompiuterinių priemonių parengta pakankamai, bet trūksta vaizdinių priemonių. Kompiuterinės priemonės nėra tokios patrauklios, nesužadina vaikų susidomėjimo. Mokytojo dieną pasitinku džiugiai, nes yra ir gerų mokinių, gerų vaikų, dėl kurių verta dirbti, kurie kasdien stumia į priekį.
Sigitas Žalys, Jiezno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas
Vaikus mokau 12 metų ir manau, kad vaikai keičiasi į blogąją pusę. Ir tikrai ne jie kalti. Atsiranda vis daugiau šeimų, kuriose trūksta tarpusavio bendravimo, trūksta auklėjimo, vaikai neturi kontakto su tėvais. Vaikai neteisingai supranta ir vaikų teises, nesieja jų su pareigomis. Mažiau mėgsta sportuoti, daugiau laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Mokymo priemonių dėl nuolatinio lėšų stygiaus nuolat trūksta, jos nėra kokybiškos. Mūsų šventę pasitinku su trupučiu abejingumo. Šiek tiek vilčių dedu į valdžios pasikeitimą, gal tai kažkiek padės švietimui, gal padėtis pagerės.
Mantvydas Prekevičius
