Mintimis dalijasi praeiviai. Ar tikite prietarais?
Jolita Veršinskienė:
Tikiu. Pavyzdžiui, jeigu kelią perbėga juoda katė – nusispjaunu tris kartus per petį, jei liežuvio galiuką niežti – reikės su kažkuo bartis, jei akis nuo ryto niežti – vakare verksiu, jei kairį delną panižo – po dienos ar greičiau pinigėlių gausiu. Man viskas išsipildo.
Emilija ir Austėja:
Kai ką žinom ir tikim. Peržengus gyvūną ar žmogų, būtinai reikia pabelsti į medį, kad peržengtajam gyvenimo nesutrumpintum, jei juoda katė kelią perbėga – būtina nusispjauti per kairį petį ar tris kartus į medį pabelsti. Mamos, močiutės įvairių prietarų žino ir laikosi, ypač sėdamos, sodindamos. Taip pat neleidžia namuose švilpauti, kad velnio neprišauktum. Kiek yra racionalumo visam tame, neaišku, bet įdomiau gyventi, kai laikaisi įdomių tradicijų.
Aušrinė Juozaitienė:
„Tikrais“ prietarais – apie juodas kates, veidrodžius, druską ir panašius dalykus netikiu, tačiau sėdama, sodindama atsižvelgiu į mėnulio fazes. Žinau, kad tikintis gražių žiedų ir gero derliaus, kuris auga virš žemės, reikia sėti ir sodinti mėnuliui augant – prieš pilnatį, ir, atvirkščiai, šaknys geriau užaugs pasėjus mėnuliui dylant. Ne visada pavyksta tiksliai tinkamu laiku pasodinti, bet stengiuosi. O kad kopūstus raugti reikia tik delčioj, tikrai žinom ir laikomės. Ir plaukus kirpti geriau per jaunatį.
Alma Vabuolienė:
Gal tai ne visiškai prietarai, bet esu įsitikinusi, kad orą galima nuspėti pagal gamtą, pavyzdžiui, jei kregždės skraido žemai – tuoj lis, jei varnos tupi medžių viršūnėse – šals. Ne į viską kreipiu dėmesį, bet kai tenka ką nors pamiršus sugrįžti namo, vėl išeidama stengiuosi į veidrodį pasižiūrėti. Mama nuolat primindavo, ką padaryti nutikus vienam ar kitam dalykui, kaip išvengti „blogo ženklo“ įtakos, bet mes dabar apie tai jau nebemąstome – modernėjame, sukamės „voverės rate“. Tačiau gyvenimo patirtis jau leidžia įsitikinti, kad liga – tai perspėjimas, jog laikas sustoti, pagalvoti, ar ne per daug dirbi, ne per greitai leki.
Stasys Smalskys:
Netikiu jokiais prietarais, net iš vaikystės neprisimenu jokių antgamtinių draudimų. Nekreipiu dėmesio nei į juodas kates, nei į išbertas druskas, nei į mėnulio fazes. Reikia stebėti gamtą, ja džiaugtis, o ne apie kažkokius draudimus galvoti.
