Metai kiti, o problemos – tos pačios
Vos prasidėjus naujiems kalendoriniams metams sulaukiau Prienų ir Birštono savivaldybių gyventojų skambučių apie buitinių ir stambiagabaričių atliekų tvarkymą ir išvežimą. Žmonės jau susitaiko su mintimi, kad atliekas reikia rūšiuoti, tačiau niekaip nesupranta, kodėl kai kurias reikia patiems nugabenti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, o ne išvežti į mišką.
Pakelių ir pamiškių šiukšlių krūvos nepuošia
Važiuoju gyventojų nurodytomis gatvėmis, netgi už miesto ribų. Iš tikrųjų vaizdelis ne koks. Ir kol žemės dar neužklojo sniego patalas, tai pamačius verta susimąstyti, ar mes esame pilietiški ir patriotiški.
Netoliese ošiantis Prienų šilas šiuo metu nėra dažnai lankoma vieta, nes neauga nei grybai, nei uogos. Tačiau akis badančias krūvas visokio gero į šilą atneša ne aitvarai, o neatsakingi žmonės. Ko čia nėra – ir lovų, ir unitazų, ir mašinų ardymo atliekų. Į mišką žmogus galėjo atvežti, o į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę – ne. Apmaudu, kad nemylime gamtos, kurią vadiname savo namais. O dar pikčiau, kai išgirsti kalbant, jog mūsų pamiškės, miškai užteršti ir niekas netvarko. Pavasarį per talkas, kurias organizuoja Prienų miškų urėdija, mokiniai ir kai kurių įstaigų darbuotojai iš pakelių prirenka kalnus įvairiausio šlamšto. Tie, kas nereikalingus daiktus veža į miškus, tie, kas meta kur pakliūva, nepagalvoja, kad kažkam reikės surinkti – jie talkose nedalyvauja.
Stambiagabaritės atliekos – prie konteinerių
Prie mėlynų ir juodų konteinerių stovi prisiglaudę stalinės lempos, elektrinė krosnelė, žieminiai batai, keletas šiferio lapų. Nežinia, kodėl jie ten riogso, atgabenti į viešą vietą, ne prie gyvenamojo namo.
Be šeimininko laikomos tos šiukšlės ir atliekos, kurios nesudėtos į konteinerius. Bet jeigu netilpo? Neseniai po grafike numatyto konteinerių išvežimo, žmogus skundėsi, kad netilpusias į konteinerį šiukšles sudėjo į maišą, bet surinkėjai jų nepaėmė. Skambinęs asmuo patikino, kad tame maiše buvo paprastos buitinės atliekos, ten nebuvo nieko netinkamo, ko nebūtų galima mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Dar vienas žmogus, pareikšdamas savo nuomonę apie metančius stambiagabarites atliekas kur pakliuvo, rašė: „Ar kažkam neužtenka sugebėjimų nustatyti, kas taip šiukšlina, ir juos sudrausminti? Valdžią renkame tam, kad protingai valdytų, o ne sriubą dalintų“. Teisingas pastebėjimas, reikia daugiau priemonių žmonių sąmoningumui ugdyti.
Savivaldybės organizuoja, bet ne kontroliuoja
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje „Savivaldybių funkcijos“ sakoma, kad Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą.
Tačiau savivaldybės neturi teisės ir galimybių imtis priemonių ir kovoti su šiukšlintojais bei gamtos teršėjais.
Prienų Pilies gatvės gyventojai praėjusį pavasarį skundėsi, kad čia, prie Nemuno, viešoje vietoje, kur nėra net šiukšlinių, susirinkęs jaunimėlis po žmonių langais padaro tikrą sąvartyną. Neapsikentę žmonės valo ir tvarko patys, kai kada šaukiasi ir policijos pagalbos. Niekas nepasikeitė – ir dabar girtauja, šiukšlina, o gyventojai kenčia.
Šiukšlintojus turėtų drausminti baudos
Už padarytą žalą gamtai turėtų bausti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Praėjusiais metais Prienų aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai nustatė kai kuriuos aplinkos teršimo faktus ir nubaudė kaltininkus. Dabar buitinių atliekų išmetimas ne tam skirtose vietose įvertinamas gana solidžiomis baudomis. Tačiau didžiausia bėda ta, kad dažniausiai pažeidėjas nenustatomas.
Kaip informavo Prienų aplinkos apsaugos agentūra, praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo nustatyta, kad Prienų miesto gyventojas automobiliu išgabeno į mišką apie 20 kg mišrių statybinių atliekų ir jas išmetė. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 litų, taip pat reikia atlyginti padarytą žalą gamtai. Nustatytas minimalus žalos aplinkai dydis yra ne mažesnis kaip 500 litų (už nepavojingas atliekas) ir 1500 litų (už pavojingas atliekas). Tai pakankamas „paskatinimas“, kad daugiau nekiltų noras taip elgtis.
Apeliuokime į sąmoningumą
Paskambinęs Veiverių gyventojas piktinosi, kodėl nieko nedaroma, kad būtų superkama stiklinė ir plastmasinė tara. Pasak skambinusio žmogaus, tada pakelėse nesimėtytų buteliai ir skardinės. Juk galima perkant gėrimą sumokėti tam tikrą užstatą, o vėliau pinigus atgauti tarą priduodant. Tokia praktika taikoma kai kuriose ES valstybėse, deja, mūsų krašto dar nepasiekė.
Reikia mokytis rūšiuoti ir nedaryti iš to problemos. Žinoma, iki Anglijos ar Švedijos praktikos mums gal ir toli, bet nors elementariai sudėti atliekas ten, kur priklauso, galime visi. Žmonių sąmoningumą ir norą tvarkyti reikia ugdyti. Tai pradedama daryti darželiuose ir mokyklose, vaikams dalyvaujant talkose kartu su tėveliais, kalbant apie tai, aptariant tokių akcijų reikalingumą.
Galima teigti, kad rajono gyventojus labiausiai papiktino ne tai, kad šiukšles reikia rūšiuoti, bet visų pirma ne visai teisinga ir apgalvota apmokestinimo sistema. Vėliau tai tapo didelių diskusijų ir konfliktų sistema.
Per vieną dieną sąmoningesni netapsime, tačiau to reikia siekti. Tad ir miškininkai, ir savivaldybių vadovai bei aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai prašo visus žmones būti piliečiais ir patriotais. Sustabdykite šiukšlintoją, jeigu matote, kad jis veža įvairias, gal net nuodingas, atliekas į mišką ar prie viešoje vietoje pastatytų konteinerių. Užsirašykite automobilio numerį, jeigu yra galimybių – nufotografuokite ir perduokite pareigūnams. Tik bendromis pajėgomis saugosime ir turėsime gražią gamtą, tvarkingas viešąsias erdves bei savo gyvenamąją aplinką.
Stasė Asipavičienė
