Menu atgimstanti Veiverių mokytojų seminarija
Prieš pat moksleivių rudens atostogas, belaukdami Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių, susikaupę ir su pasididžiavimu paminėjome buvusios Veiverių mokytojų seminarijos gimtadienį. Esame įsikūrę jos restauruojamuose rūmuose ir giliai įsitikinę jos reikšmingumu bei didžiuliu nuopelnu Lietuvai.
Renginį inicijavo Veiverių Antano Kučingio meno mokyklos direktorius Mindaugas Labanauskas. Pranešimo autorius mokytojas Jonas Derbutis perteikė buvusių spalvingų įvykių spektrą.
O istorija tokia. Remiantis Rusijos caro Aleksandro II raštu „Ustav pedagogičeskich kursov dlia litovskovo naselenija v carstve Polskom“, prieš 147 metus įkurta Veiverių mokytojų seminarija (1866-1915). Per 52 veiklos metus čia parengti ir išleisti mokytojauti 1025 mokytojai, iš kurių – 997 lietuviai.
Prasigyvenusių Sūduvos krašto ūkininkų vaikai visada siekė mokslų, nes tai garantavo dvasinį ir ekonominį pajėgumą. Kam buvo neįkandami Varšuvos, Peterburgo ir Maskvos universitetai, vaikus leido į Veiverių mokytojų seminariją. XIX amžiaus antroje pusėje iš tuometinės Suvalkų gubernijos buvo daugiau inteligentų negu iš kitų Lietuvos kraštų
Veiverių mokytojų seminarija buvo trimetė. Į pirmą kursą priimdavo 15-mečius jaunuolius, turinčius dviklasės mokyklos baigimo pažymėjimus. Iš viso seminarijoje vienu metu mokėsi 90 žmonių. Buvo dėstoma tikyba, pedagogika, rusų, lietuvių kalbos, istorija, matematika, gamta ir geografija, dailyraštis, braižyba, muzika ir gimnastika. Kadangi vaikai nuo mažens imlūs menui, seminaristai privalėjo išmokti griežti smuiku, groti nepilname simfoniniame orkestre, koncertuoti aplinkiniams Marijampolėje, Kybartuose, Kaune.
Paradoksalu tai, kad rusinimo tikslams ugdomi šios seminarijos auklėtiniai tapo lietuviškos mokyklos, vadovėlių kūrėjais ir pasiaukojamai gynė Lietuvos laisvę, katalikybę. Geriausiai žinomi seminaristai: 4 Dumčiai, 4 Bacevičiai, 3 Geniušai, 2 Jakučioniai, 2 Gustaičiai, 2 Ališauskai, rašytojai: Petras Arminas-Trupinėlis, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, aktorius Petras Kubertavičius, kunigas prelatas, žemės ūkio ministras ir reformatorius Mykolas Krupavičius, generolas, vidaus reikalų ministras Kazys Skučas, teisingumo ministras Aleksandras Žilinskas, operos solistas, Lietuvos kariuomenės majoras Antanas Kučingis, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, vadovėlių autorius, pedagogas Stasys Matjošaitis-Esmaitis ir daug kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių. Jie išugdyti vadovaujant mokytojų mokytojui Tomui Ferdinandui Žilinskui ir Juozui Kairiūkščiui.
Iš arčiau pažvelgsime į dvi iškilias, giminystės ryšiais artimai susijusias asmenybes. Tai seminarijos absolventas Stasys Matjošaitis-Esmaitis ir jo duktė Meilutė Julija Lukšienė-Matjošaitytė.
Stasys Matjošaitis (1877-1949) yra mūsų žemietis, gimęs Kraujučių viensėdyje netoli Padrečių ir mokęsis Veiverių pradžios mokykloje, o 1897 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Tai pedagogas, žurnalistas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas, 8 dalių pradžios mokyklos vadovėlių „Sakalėlis“, piešimo vadovėlio „Veidrodėlis“, knygų „Pedagogikos istorija“ ir „Lietuvos istorijėlė“ autorius.
Meilės Lukšienės-Matjošaitytės (1913-2009) mama Julija buvo garsaus lietuvių rašytojo Jono Biliūno našlė, o Marija Alseikaitė-Gimbutienė – M. Lukšienės pusseserė. Pati Meilė Lukšienė yra nukentėjusi per 1958 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų“. Ji – 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų bendraautorė, habilituota socialinių mokslų daktarė, lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtoja, pedagogė, moksliškai pagrindusi demokratinio ugdymo metodologiją. Ji parengė ir išleido J. Biliūno ir S. Daukanto raštų rinkinius. M. Lukšienė apdovanota pirmuoju švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Už nuopelnus Lietuvos švietimui – ir UNESCO A. Komenskio medaliu. M. Lukšienės gimimo šimtmečio jubiliejaus minėjimo renginiai įtraukti į šių metų UNESCO programą ir plačiai minimi Lietuvoje bei užsienyje.
Mokytojų seminarijų, ruošiančių lietuvių mokytojus, palyginimui priminsime, kad 55 metais anksčiau negu Veiveriuose Mažojoje prūsų Lietuvoje po Prūsijos karalienės Luizos mirties už jos skirtas lėšas Prūsijos centrinėje dalyje (dabar Kaliningrado sritis) 1811 m. atidaryta pirmoji lietuviška mokytojų seminarija, kuri daugiau nei per 100 metų parengė per 2000 lietuvių mokytojų. Čia buvo mokoma vokiečių kalba, kaip dalykas dėstyta lietuvių kalba. Karalienės mokytojų seminariją baigė žymūs Mažosios Lietuvos lietuvininkai, lietuvių raštijos ir spaudos pradininkai. 1900 m. atidarius Klaipėdos mokytojų seminariją, Karalienės mokytojų seminarijos reikšmė sumažėjo.
Mokytojų seminarijų buvo daug ir Prancūzijoje, ir Ispanijoje, ir Vokietijoje, ir Rusijoje prie Maskvos universiteto, ir Lietuvoje – edukacinės komisijos įsteigta Vilniuje. Bet mūsiškė – Veiverių mokytojų seminarija – pati lietuviškiausia Rusijos imperijai okupavus Lietuvą. Čia, Užnemunėje, seminarija tapo svarbiausiu naujosios lietuvių inteligentijos centru.
Minėjimą-koncertą vainikavo meno mokyklos 25-mečiui besiruošiantys patys aktyviausi mokiniai: akordeonininkai Brigita ir Evaldas Anuškevičiai, Ieva Kurtinaitytė, Guoda Žaleniakaitė, pianistės: Faustė ir Paulina Simonavičiūtės, Mingailė Skiečiūtė, elektroniniais vargonais grojantys mokiniai: Lukas Gvozdevas, Dovydas Selvinavičius, Akvilė Aleinikovaitė, Agnė Kisieliūtė, fleitininkai: Beatričė Tūtlytė, Julius Mocevičius, gitaristai: Greta Krušinskaitė ir Lukas Ramilis. Skambėjo L. Bethoveno, J. Krygerio, J. Goseko, A. Trojeli, L. Veinerio, A. Muliarčiko, H. Helmano, J. S. Hilo muzika. Koncertui mokinius paruošė mokytojai: R. Bimbaitė, R. Morkūnienė, A. Bareišienė, A. Sipavičienė, N. Ardzevičius, K. Gumbrys, J. Derbutis ir koncerto vedėja V. Malinauskienė.
Nuo 1992 m. čia įsikūrusi ir organizavusi seminarijos rūmų restauravimą Veiverių Antano Kučingio meno mokykla, turinti 143 mokinius ir 14 mokytojų, kitais metais švęsianti 25-ąsias įsikūrimo metines, garbingai tęs legendinės Veiverių mokytojų seminarijos pedagogines ir menines tradicijas.
Jonas Derbutis,
Meno mokyklos įkūrėjas, mokytojas
