Kūrėjai – mūsų krašto šviesos nešėjai
Pokalbis su Birštono–Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ įkūrėja Vale Petkevičiene
Lapkričio 4 d. Prienų krašto muziejuje vyko Birštono–Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ fotoportretų, kūrybos darbų ir kitos meninės veiklos pristatymas – tai ne tik kūrėjų darbų ir fotoportretų ekspozicija, bet ir simbolinis sugrįžimas į vietą, kur šis klubas prieš beveik du dešimtmečius pradėjo savo kelionę. Apie „Gabijos“ ištakas, prasmę ir tęsiamą misiją kalbamės su viena iš klubo įkūrėjų – Vale Petkevičiene.
– Kokią reikšmę kūrėjai turi Prienų ir Birštono krašto bendruomenei?
Pirmiausia – tai žmonės, kurie realizuoja save ir savo kūrybinius gebėjimus. Vieni pradeda nedrąsiai, vėliau įgauna pasitikėjimo. Tai saviraiška, galimybė parodyti save visuomenei, išreikšti meilę kūrybai, gimtajai kalbai, skleisti žodžio šviesą. „Gabijoje“ tarsi užkoduota mūsų misija – juk Gabija lietuvių mitologijoje yra ugnies deivė, todėl mes einame šviesos keliu. 2007 m. rugsėjo 11 d. Prienų krašto muziejuje buvo įkurtas Birštono ir Prienų kūrėjų klubas, kurio vadovu tapo ilgametis mūsų bendruomenės narys, kilęs iš Birštono – Juozas Palionis. Tai buvo jo idėja – skleisti žodžio šviesą Prienų ir Birštono krašto bendruomenėje. Jis pradėjo nuo savęs. Nors buvo politikas, bet labai kūrybinga, jautri siela. Apie 2000 metus jis pradėjo rašyti, išleido tris poezijos rinkinius. Juozas siekė, kad į knygas būtų sudėti mūsų krašto žmonės, nes kiekviename jis matė šviesulį. Jis sakydavo, kad knygos atmintis gyvena ilgiau nei žmogus šioje žemėje. Todėl ir pradėjo leisti enciklopedinį rinkinį „Žmonės ir darbai“, skirtą krašto atminčiai išsaugoti.
– Kodėl pasirinkote Prienų krašto muziejų „Gabijos“ klubo susibūrimams?
Šis muziejus – tai tarsi „Gabijos“ lopšys, mūsų gimimo vieta. Čia nuo senų laikų renkasi kraštiečiai, mylintys kūrybą, dalijasi savo darbais ir idėjomis. Čia viskas prasidėjo – mūsų bendrystė, pirmieji susitikimai ir sumanymai.
– Ką jums asmeniškai simbolizuoja „Gabijos“ klubas?
„Gabija“ man simbolizuoja šviesą. Kaip ir viename Juozo Palionio eilėraštyje, kurio jis nespėjo išspausdinti – o jis liko rankraštyje – kalbama apie tą šviesą, kurią kūrėjas perduoda kitiems. Juozas labai norėjo, kad kiekvienas žmogus, kuris kuria ar tik pradeda kurti, būtų pastebėtas. Mes jo mintį įgyvendinome. Praėjus beveik trylikai metų po jo išėjimo anapilin, išleidome knygą, kurioje – net 110 kūrėjų. Joje publikuojama įvairaus amžiaus žmonių kūryba. Pastebiu, kad mūsų krašto žmonės labai stengiasi, įkvepia vieni kitus, lygiuojasi į tuos, kurie jau turi savo vardą Lietuvos rašytojų bendruomenėje. Jie daug rašo, kuria, nori save realizuoti ir palikti pėdsaką – savo kūrybos šviesą.
