Ko tikisi Jiezno neįgaliųjų žmonių sąjunga

Šiais metais vykusiame Jiezno seniūnijos ataskaitiniame susirinkime Jiezno žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Augenija Stoškuvienė su nerimu išsakė savo bendruomenės problemą – žmonės neturi galimybės susitvarkyti elementarių higieninių reikalų – išsimaudyti ir išsiskalbti drabužių bei patalynės. Ar kas nors pasikeitė?

Pirmininkė tuomet paminėjo, kad rudenį seniūnijos dėka į panaudos sutartimi Jiezno žmonių su negalia sąjungai perduotą pastatą J. Basanavičiaus gatvėje buvo atvestas vanduo ir kanalizacija, tačiau dėl pastato avarinės būklės ir nesutvarkytų patalpų jie negali normaliai vykdyti veiklos.

Tada ir seniūnas, ir meras paaiškino, kad pastato remontui, ypač kapitaliniam, lėšų nėra skirta. O Prienų socialinių paslaugų centro vadovė Aurelija Urbonienė pasiūlė žmonėms su negalia, kuriems reikia elementarių higieninių paslaugų, nusiprausti šiame centre.

Gal kas pasikeitė?

Deja, iki šiol niekas nepasikeitė. Namas J. Basanavičiaus aikštėje tebėra avarinės būklės, nors jame dar yra įrengti ir trys socialiniai būstai. Neįgalieji savo patalpose, galima sakyti, jokios rimtos veiklos nevykdo – langai kiauri, krosnys išgriuvę, šalta.

„Jiezno žmonių su negalia sąjunga vienija 132 Jiezno ir Stakliškių seniūnijos gyventojus, turinčius vienokią ar kitokią negalią. Daug ką norėtume daryti, jeigu būtų tam tinkamos patalpos. Kai 2014 m. gruodį pagal panaudos sutartį buvo perduota pastato dalis, džiaugėmės, kad galėsime vykdyti veiklą ir dalyvauti projektuose. Mes, kaip žmonių su negalia sąjunga, privalėjome turėti patalpas, nes jeigu neturime patalpų, vadinasi, neturime nieko. Teko prašyti nors tokios galimybės. Jau aišku, kad projektai, pagal kuriuos buvo galima gauti finansavimą statyboms ir remontui, pasibaigė, dabar daugiau lėšų ir paramos skiriama verslumui ugdyti. Dabar reikia tikėtis, kad atsiras rėmėjų, kurie padės įsirengti nors porą patalpų, kuriose galėtume pastatyti skalbimo mašiną ir įrengti dušo kabiną“, – kalbėjo A. Stoškuvienė.

O važinėti į Prienų socialinių paslaugų centrą išsimaudyti kol kas niekas nepanoro. Lauks, kol atšils, šildys vandenį ir maudysis lauke, o gal kas nors nueis ir iki ežero.

A. Stoškuvienė pažymėjo, kad Jiezne daugelis namų yra senos statybos, juose nėra įvesto vandens, nėra kanalizacijos.

Jiezno žmonių su negalia sąjungos pirmininkė paminėjo dar vieną problemą – vos ne karinė paslaptis, kaip surasti neįgalų žmogų ir jį pakviesti į organizaciją. Viskas užslaptinta, tas vargšas žmogus nieko nežinodamas sėdi vienas namuose ir skaičiuoja savo gyvenimo beprasmes valandas. O apie jį niekas nieko nežino…

„Rašau skelbimus, kviečiu burtis negalios ištiktus žmones, kad jie pajustų, jog yra ne vieni“, – sakė A. Stoškuvienė.

Reikia turėti viltį ir dirbti

Visada yra viltis, kad kas nors parems. Juk kartais atrodo, kad padėtis be išeities, bet ima ir atsitinka stebuklas. Šį kartą paskutinė viltis – nors minimaliai įrengti porą kambariukų, kuriuose būtų galima pastatyti skalbyklę ir dušo kabiną – yra Jiezno kraštui atstovaujantys Prienų savivaldybės tarybos nariai Algimantas Šidlauskas ir Arūnas Vaidogas. Dar gal ir Seimo nariai pagelbės, gal reikia kreiptis į šviesaus atminimo J. Palionio labdaros ir paramos fondą…

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga teikia socialinės reabilitacijos paslaugas vietos bendruomenėse, organizuoja kultūrinius renginius ir kitas veiklas siekiant didinti neįgaliųjų savarankiškumą. Tai norėtų daryti ir jiezniškiai.

A. Stoškuvienė pasidžiaugė, kad Jiezno žmonių su negalia nariai yra aktyvūs ir smalsūs, nori dirbti ir būti naudingi, o ne likti gyvenimo paraštėse. Tie, kurie gali ir pajėgia, daro gerus ir gražius darbus, dalyvauja projektuose.

„Savo kūrybinėse dirbtuvėse gaminame iš odos, modelino, siuvame, mezgame, veliame įvairius gaminius. Aktyviai veikia šiaurietiško ėjimo klubas. Nepasiturintiems sąjungos nariams dalijame iš „Maisto banko“ gautą maistą, taip pat gautą labdarą. Duodame ne tik mūsų sąjungos nariams, bet ir kitiems vargingai gyvenantiems jiezniečiams“, – sakė pirmininkė,džiaugdamasi, kad Jiezno žmonės noriai aukoja per „Maisto banko“ akcijas prieš šventes.

Jiezno žmonių su negalia sąjunga vykdo socialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenės nariams, vykdo mažesnius projektus, kuriuos finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ministerijos ir Prienų savivaldybė.

Žmonės senėja, paslaugų poreikis auga

Jiezno seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja gyventojų skaičius, daugėja senyvo amžiaus asmenų, o tai lemia socialinių paslaugų poreikio augimą. Didėjantį socialinių paslaugų poreikį lemia ir tai, kad pastaraisiais metais daugėja šeimų, dėl įvairių priežasčių negalinčių arba nesugebančių globoti ir slaugyti neįgalių garbaus amžiaus savo artimųjų. Viena iš priežasčių – didėjantis socialinių ryšių nykimas ir darbingo amžiaus asmenų emigracija į užsienį. Vyresnio amžiaus ir neįgalūs žmonės paprastai paliekami likimo valiai ir gerų žmonių rūpesčiui. Kaip tik todėl paklausiausios socialinės paslaugos būtų senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia pagalbos į namus paslaugos arba galimybė gauti paslaugas gyvenamojoje vietovėje.

Vienas iš socialinių paslaugų organizavimo principų, numatytų Socialinių paslaugų įstatyme, yra socialinių paslaugų prieinamumas, t. y. paslaugos turi būti teikiamos kuo arčiau gyvenamosios vietos. Savivaldybė, plėtodama socialinių paslaugų tinklą, atsižvelgia į paslaugų įstaigų teritorinį išdėstymą, stengiasi, kad šios įstaigos nebūtų sukoncentruotos tik savivaldybės centre.

Prienų rajono savivaldybėje socialinėmis paslaugomis daugiausia naudojasi tik Prienuose gyvenantys žmonės, o toliau nuo centro nutolusiose savivaldybės vietovėse gyventojai šiomis paslaugomis naudojasi rečiau.

Štai Veiverių seniūnijos seniūnas Vaclovas Ramanauskas sakė, kad išsiskalbti skalbinius gyventojai ateina į seniūnijoje įrengtas patalpas, o maudytis niekas ir nepageidavo. Pasak seniūno, gal išsimaudo

 pas vaikus, pas giminaičius…

Stakliškių seniūnas Gintautas Kaminskas sakė, kad žmonės gali išsiskalbti drabužius ir patalynę seniūnijos pastate, tam skirtose patalpose, o maudytis anksčiau pageidavo, bet dabar lyg ir nėra poreikio…

Nei iš vienos, nei iš kitos tolimiausių seniūnijų, anot seniūnų, niekas maudytis į Prienus nevažiuoja (nebent seniūnai neinformuoti apie tai, kai Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojai nusiveža prižiūrimą žmogų patys).

Pasikalbinti vyresnio amžiaus žmonės sakė, kad jiems būtų geriau tokias paslaugas gauti savo gyvenamoje vietoje, t. y. seniūnijos teritorijoje, nes jiems nepatogu keliasdešimt kilometrų važiuoti išsimaudyti…

Seniūnas nieko nežada

Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, pakalbintas dėl Jiezno žmonių su negalia sąjungos pastato, sakė, kad tame name, be patalpų, atiduotų Jiezno žmonių su negalia sąjungai, dar yra trys socialiniai būstai. „Pereitais metais į šį namą įvedėme vandenį, įrengėme nuotekų tinklus. Gyventojams ir patiems reikėtų pasirūpinti patogumų įrengimu. Žinoma, pastatas yra savivaldybės, turintis ir tam tikrą istoriją, gal kada ir bus remontuojamas. Ši problema turėtų būti sprendžiama savivaldybės lygiu.

Dėl tokių socialinių paslaugų kaip skalbimas ar maudymasis didelių problemų nėra. Socialinės darbuotojos surenka savo globotinių skalbinius ir nuveža skalbti. Įrengti tokias patalpas seniūnijoje neturime galimybių, nes patalpų trūksta patiems. O kaip išmaudyti savo globotinius, socialinės darbuotojos sprendžia pagal galimybes – maudo vietoje, namuose, arba vežasi į Prienų socialinių paslaugų centrą“, – pasakojo seniūnas.

A. Bartusevičius paminėjo, kad artimiausiu metu tikrai niekas to pastato neremontuos, nes nėra numatyta lėšų ir vargiai artimiausiu metu jų bus. Tad Jiezno žmonių su negalia sąjunga turi patys sukti galvas, kur rasti rėmėjų ar fondų, galinčių ir norinčių pagelbėti.

Reikia išnaudoti jau turimas patalpas

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė prisiminė tą laiką, kai Jiezno žmonių su negalia sąjungai buvo skiriamos jų prašomos patalpos Jiezno miestelio centre.

„Jiezno žmonių su negalia sąjunga yra savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė, visuomeninė organizacija, todėl skirti lėšų pastato remontui, tuo labiau kapitaliniam, nėra galimybės. Kalbant apie tą pastatą Jiezne, savivaldybės aikštėje, reikia pasakyti, kad jo labai prašė Jiezno neįgaliųjų žmonių su negalia sąjunga. Jie puikiai žinojo, kad šis pastatas yra avarinis ir jo remontuoti nenumatoma. Jie tikino, kad patys susitvarkys patalpas“, svarbu – sakė R. Zablackienė.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja paminėjo, kad Jiezne yra nemažai sutvarkytų pastatų, tarp jų ir kultūros ir laisvalaikio centras, kur galima būtų rasti vietos vienai ar kitai veiklai vykdyti, pasisėdėti, pasikalbėti, juk patalpos šildomos, jos skirtos visiems. Laikui bėgant, gali atsirasti tinkamų patalpų ir Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centre ar tuštėjančiuose vaikų globos namuose.

Be to, R. Zablackienė sakė, kad neįgalieji ar savimi negalintys pasirūpinti vieniši žmonės nepaliekami likimo valiai, jais pasirūpina Prienų socialinių paslaugų centro ar seniūnijos socialiniai darbuotojai.

„Jiezno žmonių su negalia sąjungos nariai yra pakankamai judrūs ir aktyvūs, sugeba savimi pasirūpinti, o kiti, kurie guli patale, neturėtų būti palikti tik sąjungos žiniai, o reikalas turėtų būti sprendžiamas savivaldybės lygiu“, – pabrėžė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Ir pabaigai

Pasikalbėjus su atsakingais darbuotojais susidarė nuomonė, kad Jiezno žmonių su negalia sąjungai kažko konkretaus iš valdžios tikėtis neverta, juolab iš karto buvo pasakyta, kad jokios kitokios paramos nesitikėtų iš savivaldybės.

Taigi, reikia ieškoti galimybių, gerų žmonių, rėmėjų, kurie padėtų užtikrinti bent minimalias sąlygas žmonėms susirinkti ir vykdyti veiklas, užsidirbti nors kiek lėšų tolesnėms veikloms ir edukacijoms vykdyti. Niekas nesakė, kad ateitis bus be sunkumų. Bet jie žmones ir užgrūdina, verčia tikėti tuo, ką darai…