Kelias Kaunas–Prienai tampa Prienų utopija
Lapkričio 7 d. Prienų rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko Prienų rajono savivaldybės vadovų, pareigūnų bei verslo atstovų susitikimas.
Susitikime Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pristatė planuojamus infrastruktūrinius projektus Prienų savivaldybėje. Daugiausiai investuoti numatyta Prienų rajono centre – pačiame Prienų mieste.
Prienų rajono savivaldybėje ateityje planuojamas Prienų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ modernizavimas, ugdymo paslaugų prieinamumo didinimas Prienų rajono savivaldybės mokyklose (Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje, Prienų r. Jiezno gimnazijoje, Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, Skriaudžių pagrindinėje mokykloje), visos dienos mokyklos erdvių sukūrimas Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų statyba įvairiose savivaldybės vietose, Prienuose esančio vandens gerinimo / nugeležinimo įrenginio rekonstrukcija, psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų prieinamumo gerinimas Prienų rajone bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas.
Turizmo infrastruktūros kūrimu įsivažiuojančioje Prienų rajono savivaldybėje numatyti ir aktualūs šios srities projektai: Šaltinių ir Revuonos upelio Prienų mieste pritaikymas lankymui, Prienų miesto istorinės dalies, Nemuno upės ir karinio miestelio pritaikymas lankymui, Balbieriškio dvaro parko pritaikymas lankymui, Čiudiškių, Dukurnonių, Klebiškio, Lepelionių, Norkūnų I, Norkūnų II, Pašlavančio, Pašventupio I, Pelekonių IV piliakalnių ir Surmiaus ežero pritaikymas lankymui, socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo sukūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir /arba psichikos negalią, įsibėgėjančio Tūkstantmečio mokyklų projekto plėtra, aplinkos oro monitoringo sistemos sukūrimas, išorinės reklamos, prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose leidimų išdavimo skaitmeninimas bei jau į priekį stipriai pasistūmėjęs Kauno r. ir Prienų r. savivaldybių skaitmeninės kapinių duomenų bazės kūrimas, administravimo procesų modernizavimas ir skaitmeninimas.
Natūralu, jog šie projektai pristatyti ir verslui. Kiekviena savivalda siekia sukaupti daugiau lėšų biudžeto krepšelio didinimui, todėl kiekvienas infrastruktūros tobulinimas negali apsieiti be komercinio jos įveiklinimo.
Atsižvelgdamos į tai, jog savivalda negali užsiimti komercija, o smulkusis verslas neturi galimybės sukurti reikšmingos infrastruktūros, savivaldybės dažniausiai bendradarbiauja su verslu padėdamos sukurti įvairius inžinerinius objektus, o atėjęs verslas už tai savivaldai atsiskaito sukurtomis darbo vietomis bei įvairiais pajamų mokesčiais.
Tiesa, Prienams iki šiol nesisekė nei pritraukti didesnį verslą, nei išplėtoti „trampliną“ smulkesniam verslui. Prienų rajonas ilgą laiką buvo įkliuvęs į labai uždarą žiedinės ekonomikos ratą, kuris ilgainiui tapo „žiurkės ratu“, iš kurio išeiti galima tik radikaliomis priemonėmis. Nors Prienų miestas bei rajonas gyventojų skaičiumi ir ekonomikos bei tranzito potencialu lenkia nemažai kitų savivaldybių, tačiau būtent geografinė-tranzitinė situacija ir stabdo ekonomikos rajone augimą. Vos už 30–40 minučių kelio esantys miestai „gigantai“ Kaunas, Marijampolė bei Alytus tampa Prienų krašto gyventojų turimų finansinių išteklių traukos centrais. Smulkusis verslas Prienų rajone gali vykdyti tik „išgyvenimo“ arba brangių paslaugų/produkto politiką. Arti esantys didmiesčiai labiau vilioja Prienų rajono gyventojus negu patriotiškumas „pirkti prekę prienietišką“. Taigi, Prienų rajone veikiantis, daugiausia, smulkusis verslas retai turi galimybę savo ištekliais jų poreikiui kurti infrastruktūrą – tokius inžinerinius tinklus kaip elektros perdavimo, vandenų, nuotekų, ryšio ar kelių tinklo bei sudėtingesnių statybinių konstrukcijų įrenginiai.
Todėl nereikėtų stebėtis, kad savivaldybės vadovų ir verslo atstovų susitikime iš esmės buvo domimasi tik pačios savivaldybės galimybėmis bei noru finansuoti infrastruktūros sukūrimą privačiam verslui. Ir ne iš dalies, bet visiškai finansuoti.
Susitikime keltas klausimas dėl stovyklavietės/kempingo įrengimo savivaldybės lėšomis Paprienėje, krantinėje prie stadiono ir perdavimo privačiam verslui, taip pat dėl atvirojo biuro smulkiesiems verslininkams („Spiečiaus“ pavyzdžiu) įrengimo. Susitikime keltas klausimas ir dėl konfliktų draskomo Pociūnų aerodromo ateities. Aerodromas jau buvo tapęs turistų traukos vieta, tačiau, skilus aviatorių bendruomenei, dėl neaiškios ateities virš jo kaupiasi pilki debesys.
Prienai savivaldybė, esanti tarp didelių miestų, panašiai kaip ir kai kurios kitos, pvz., pasienyje įsikūrusios savivaldybės, yra tranzitinė, t. y. tik pravažiuojama, regima tik per automobilio langą, todėl klausimas dėl kelio Kaunas–Prienai tampa vis didesniu svertu. Patogus greitkelis iki konkretaus objekto šiandienos mobiliame pasaulyje yra svarbesnis nei sunkiai privažiuojami 5-ių minučių (tiek, kiek užtrunka pasidaryti 20 nuotraukų) lankytini objektai.
Pirmojo po dešimtmečių pertraukos Prienuose įrengto daugiabučio savininkas, „Windowsa Holding“ akcininkas Vytautas Mitkevičius iškėlė mintį, kad Prienų rajono savivaldybė būsimųjų projektų naudai turėtų atlikti plataus masto tyrimą – nustatyti, kokie yra tikrieji gyventojų (klientų), verslo (darbdavių) poreikiai, kokia teritorija ar infrastruktūra yra reikalingesnė ateičiai. V. Mitkevičiaus manymu, nereikėtų apsistoti ir ties ilgus metus neįgyvendintu „Revuonos“ viešbučio projektu. Pirmenybę reikėtų teikti patogumui. V. Mitkevičius akcentavo ir kelio Kaunas–Prienai svarbą.
Dažna savivalda pirmiausia nori „atsikratyti“ senų, įvairias apsaugines, teisines ar konstrukcines kliūtis turinčių, pastatų. Tokių statinių yra ne tik prestižinėse Prienų vietose, bet ir Birštono centre. Tačiau potencialius investuotojus ar paprastus turto pirkėjus visada domina lengvesni, pigesni (už proto ribų neviršijančią kainą) bei socialiai jaukesni projektai. Kitas atvejis yra objektai, kurie turi pelningo aktyvo potencialą. Prienų rajono situaciją galima palyginti su „aukštutiniojo“ ir „žemutiniojo“ Birštono situacija. Jeigu Birštono centras yra graibstomas už proto ribas viršijančias projektų vertes, tai aukštutinysis Birštonas yra iš esmės visiškai nepatrauklus ir Birštono savivaldybei šios miesto dalies „prijaukinimas“ verslui kainuos dar ne vieną tokį infrastruktūrinį projektą kaip pėsčiųjų viadukas su dviračių takais.
Nors ilgus metus Prienų mieste tvyrojo nežinia ir sąlyginis plėtros potencialas į Vilniaus gatvės kvartalą, darosi aišku, kad infrastruktūros poreikis ir Prienų naujamiestis augs kareivinių, sporto arenos, o gal net ir Mačiūnų kalno kryptimis.
Žinome, tokiai hipotetinei plėtrai realybę suteiks tik padidėjęs kelio į Kauną pravažumas. Jau porą dešimtmečių svajonėse skraidžiojanti Prienų laisvosios ekonominės zonos (LEZ) idėja galėtų išsipildyti, kaip dabar pildosi Trakų Vokės prie Vilniaus plėtra Trakų link. Tuos pačius dešimtmečius lieka tos pačios infrastruktūros – kelio klausimas, kuris, nors eilinį kartą optimistiškai buvo atgaivintas ir pradėtas vykdyti, bet dėl finansinių problemų vėl gali panirti į sąstingį.
Nereikia pamiršti, kad pasikeitusi geopolitinė situacija keičia ir šalies vidaus prioritetus. Įsibėgėjantis šaltasis karas tarp Vakarų ir Rytų (iš tikrųjų, dabartinėje fazėje jis pagal keletą sričių yra karštasis) verčia kurti ankstesniuose šalies planuose nenumatytus objektus. Su tuo susijęs ir prieniečius suglumti privertęs visai gero kelio Prienai–Marijampolė remontas.
Nusprendus steigti papildomas karines stovyklas sąjungininkams bei Lietuvos kariams, šių užderėjo ir Marijampolės regione. Natūralu, kad sunkiai karinei technikai pervežti reikalinga tvirtesnė kelio danga, kuri, išlindus „yloms iš maišo“, paaiškėjo esanti ne tokia jau ir tvirta. Prienų regionas yra pusiaukelė į Suvalkų koridorių, kurį, reikalui esant, karinės pajėgos turės pasiekti kiek įmanoma greičiau įvairiomis pietų regiono kryptimis. Nereikia pamiršti ir to, kad pro Prienus eina ir magistralinis kelias, vedantis į Minską. Taigi, kol šalies finansai skiriami gynybai, kelias Kaunas–Prienai vis dar lieka utopija – viso krašto ar bent jau Prienų miesto ateitimi.
