Kas apgavikas – Mėnulis ar akys?

Mėnulis – neatsiejamas Žemės ir jos gyventojų palydovas. Naktimis jis pašviečia taką, o ūkininkams apskritus metus žymi sėjos bei kitų augalininkystės darbų pradžią bei pabaigą. Astrologams Mėnulis – „darbinis arkliukas“. Jo dėka dalis žmonių sužino savo ateitį, kada geriausia pirkti loterijos bilietą.

Bet kartais Mėnulis nustebina. Kaip ryškiausias dangaus kūnas jis dažnai patraukia akį savo unikaliais vaizdiniais. Ne kartą matėme jį paraudonuojant ar užsidedant ryškią karūną. Ne kartą stebėjomės, koks jis didelis. Kas tai? Ar Mėnulio noras pasipuikuoti prieš žmones, burtai, o gal tiesiog iliuzija?

Mėnulio iliuzija – taip lietuviškai ir vadinamas momentas, kuomet matome sunkiai suvokiamo dydžio Mėnulį. Nustembame pamatę, kad arti horizonto Mėnulis atrodo gerokai didesnis nei būdamas zenite – virš galvos. Daug yra spėliojimų, bandymų tai paaiškinti, tačiau mokslininkai iki šiol neranda bendro paaiškinimo. Svarbiausia tai, kad Mėnulio dydis nekinta. Nors matome jį dvigubai didesnį, nufotografavus paaiškėja, kad tai tas pats mažas baltas taškelis, kurį matome vos ne kasnakt. Susukus popieriaus lapą į vamzdelį ir pažvelgus į Mėnulį prie horizonto, o vėliau – virš galvos, pastebėsime, kad Mėnulio dydis nepakito.

Vieni mokslininkai mano, kad tai smegenų žievės netapatus aplinkos įvertinimas, kiti – kad lūžtančios vaizdo bangos. Vienas realesnių paaiškinimų yra tai, kad Mėnuliui esant prie horizonto galime jį palyginti su įvairiais ant Žemės esančiais objektais: namais, medžiais, su kuriais palyginus jis mums atrodo didelis. O pakilęs jis „nuskęsta“ juodoje ir plačioje dangaus erdvėje, pasidaro tik baltas, mažas dangaus lopinėlis.

Iš tikrųjų, Mėnulis dėl savo iškreiptos orbitos priartėja prie Žemės. Dėl savo elipsinės orbitos, Mėnulis, būdamas savo perigėjuje – arčiausiame taške nuo Žemės, priartėja iki 357 tūkst. km, o būdamas apogėjuje – tolimiausiame taške, nutolsta iki 406 tūkst. km. Tačiau Mėnulis būdamas arčiau Žemės vaizdiškai padidėja ne daugiau kaip 14 proc. Tai įvyksta kas 14 pilnų Mėnulio ciklų – sinodinių mėnesių, arba tiesiog vidutiniškai kas 13 kalendorinių mėnesių. Paskutinis toks priartėjimas įvyko šiemet, birželio 23 d., o artimiausias priartėjimas laukiamas kitąmet rugpjūčio 10 d.

Ne vienas turbūt girdėjęs ir apie Mėnulio sukeliamus potvynius. Teoriškai nustatyta, kad Mėnuliui priartėjus prie Žemės, būnant perigėjuje, trauka tarp jo ir mūsų planetos 18 proc. padidėja. Tačiau iš tikrųjų tai gali lemti tik kelių centimetrų vandens lygio pakilimą, kadangi vandenynai yra pasiskirstę ir visi sujungti. Gandai apie Mėnulio sukeliamus žemės drebėjimus taip pat tėra gandai. Jokių sąsajų su Mėnuliu ir žemės drebėjimais nerasta.

Jei pamatysite raudoną Mėnulį, neišsigąskite „kruvino“ lemties ženklo. Jūs tiesiog tapote unikalaus Mėnulio užtemimo liudininku. Tokį turėtų pavykti pamatyti ateinančių metų balandžio 15 d.

Mantvydas Prekevičius