Ką reikėtų žinoti apie sultis
Dauguma mano, kad šviežiai spaustos sultys papildys vitaminų, mineralinių medžiagų atsargas, padės atgauti jėgas ir net įveikti užklupusią ligą. Deja, jie nėra visiškai teisūs. Tos pačios sultys vieniems padeda, o kai kuriems gali ir pakenkti. Nereikėtų pervertinti ir sulčių gydomųjų savybių. Juk tai pirmiausia maisto produktas. Jos gydo ne taip stipriai kaip vaistai.
Šviežiai išspaustose vaisių sultyse gausu cukrų ir vitaminų, o daržovių sultyse – mineralinių medžiagų. Sultis geriausia gerti likus 30–40 minučių iki valgio arba tarp valgių. Ypatingai svarbu laikytis šių rekomendacijų vartojant saldžių vaisių sultis. Jeigu išgersite saldžių sulčių po pietų, gali sustiprėti rūgimo procesai, pradės pūsti pilvą.
Kaip vartoti sultis
Šviežiai išspaustas sultis reikia gerti iš karto. Net ir trumpą laiką laikant šaldytuve, sumažėja gydomosios sulčių savybės, nors skonis gali ir nepasikeisti.
Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautumėte naudingų medžiagų ir vitaminų, visiškai nereikia jų gerti litrais. Protinga norma – nuo kelių valgomųjų šaukštų iki trijų stiklinių per dieną (tai priklauso nuo sulčių rūšies). Beje, medikai teigia, kad per valandą organizmo audiniai ir organai iš sulčių pasisavina tiek vitaminų ir fermentų, kiek jų yra viename gurkšnyje. Taigi taip ir reikėtų gerti sultis – ne vienu prisėdimu, o po 1–3 gurkšnius (iki 50 ml) kas valandą.
Kai kada ir visai netinka
Sergant kai kuriomis ligomis šviežiai spaustų sulčių negalima gerti. Pavyzdžiui, sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui negalima gerti rūgščių sulčių: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių. Jose daug organinių junginių, kurie padidina skrandžio sulčių rūgštingumą, gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį.
Vynuogių sulčių turėtų atsisakyti nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės. Jose labai daug gliukozės ir kalorijų. Vynuogių sultys netinka ir sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu.
Reikėtų žinoti, kad dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl žmonėms, linkusiems į viduriavimą, patariama sultis skiesti vandeniu ir gerti po nedaug.
Morkų sultys
Šviežiai spaustose morkų sultyse gausu beta karotino, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, kobalto ir kitų mineralinių medžiagų. Todėl morkos itin naudingos vaikams ir žmonės, kurių nusilpęs imunitetas ir kurie turi odos problemų. Beta karotinas labai naudingas regėjimui. Bet tam, kad jį organizmas pasisavintų, būtina iš karto suvalgyti kokio nors riebaus maisto. Geriausia tinka salotos, pagardintos augaliniu aliejumi. Nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis. Esant organizme beta karotino pertekliui, apkraunamos kepenys, oda gali įgauti gelsvą atspalvį. Per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau nei pusę litro morkų sulčių. Norint gauti vitaminų profilaktiškai, užteks ir pusės stiklinės.
Šviežiai spaustų morkų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.
Burokėlių sultys
Burokėlių sultyse gausu cukraus, yra vitaminų C, P, B1, B2, PP. Taip pat yra nemažai kalio druskų, geležies, mangano. Burokėlių sultyse esančios naudingos medžiagos stimuliuoja kraujodarą. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą, jį kankina nemiga. Šios sultys taip pat pagerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga priemonė vidurių užkietėjimo profilaktikai.Tačiau šviežiai spaustose burokėlių sultyse yra kenksmingų junginių, kurie ore suyra. Todėl prieš geriant burokėlių sultis būtina 2–3 valandas palaikyti šaldytuve, atvirame inde.
Kai kuriems žmonėms burokėlių sulčių negalima gerti. Kartais jos sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, bendrą silpnumą. Pratintis prie koncentruotų burokėlių sulčių reikia palaipsniui pradedant nuo vieno arbatinio šaukštelio per dieną. Prieš geriant šias sultis reikėtų atskiesti virintu vandeniu arba erškėtrožių nuoviru.
Sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige burokėlių sultys nerekomenduojamos.
Pomidorų sultys
Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio ir žarnyno darbą, mažina vėžio atsiradimo tikimybę. Jos labai naudingos nėščioms ir maitinančioms moterims. Kadangi sultyse nedaug kalorijų, jas drąsiai gali gerti žmonės, turintys antsvorio. Šviežiai spaustose sultyse išlieka stipriai veikiantys fitoncidai, slopinantys rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.
Pomidorų sultis reikia gerti 20–30 minučių prieš valgį, nes jos paruošia skrandį ir žarnyną virškinti maistą. Įdėjus druskos sumažėja gydomosios sulčių savybės. Vietoj druskos galima dėti susmulkinto česnako ir šviežių žalumynų: krapų, petražolių. Pomidorų sulčių negalima gerti paūmėjus gastritui, opaligei, pankreatitui ir cholecistitui.
Kopūstų sultys
Kopūstų sultyse gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, vitaminų C, PP, folio rūgšties ir aminorūgščių. Jose yra kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies. Kopūstų sultyse yra vitamino U, saugančio nuo opaligės. Taigi šiltos kopūstų sultys geriamos profilaktiškai siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo. Sergant stomatitu ir dantenų uždegimu rekomenduojama burną skalauti šiltomis kopūstų sultimis.
Be to, kopūstų sultys lėtina angliavandenių virtimą riebalais, todėl tinka nutukusiems žmonėms. Jas galima gerti likus 30 minučių iki valgio ir tarp valgių kelis kartus per dieną. Nors kopūstų sultys teigiamai veikia skrandžio gleivinę, paūmėjus gastritui ir opaligei vertėtų jų atsisakyti. Tačiau jos labai tiks nurimus skausmui ir sveikstant.
Moliūgų sultys
Moliūgų sultyse yra sacharozės, pektinų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto, taip pat vitaminų C, B1, B2, B6, E, beta karotino.
Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jas nuo seno rekomenduoja žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai atsiranda patinimų.
Moliūgų sultys ypač naudingos sergant inkstų ir kepenų ligomis. Reikia gerti po pusę stiklinės vieną kartą per dieną. Jeigu kankina nemiga, prieš miegą rekomenduojama išgerti taurelę sulčių su medumi; jeigu sergate inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige – po ketvirtį arba pusę stiklinės moliūgų sulčių tris kartus per dieną.
Gydymo kursas – 10 dienų.
Moliūgų sulčių gali gerti visi. Negerkite tik tuomet, jeigu nemėgstate.
Obuolių sultys
Jose gausu vitamino C ir P, yra kalio, kalcio, geležies, vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio. Jas galima gerti sergant ateroskleroze, kepenų, šlapimo pūslės, inkstų ligomis, akmenlige. Pektinas, kurio yra obuolių minkštime, normalizuoja žarnyno darbą. Kadangi šiose sultyse yra daug cukraus ir organinių rūgščių, jos padeda atsigauti po didelio fizinio krūvio.
Obuolių sultys netinka paūmėjus gastritui, opaligei ir pankreatitui.
Vynuogių sultys
Vynuogių sultyse yra nemažas cukraus ir kalio kiekis. Jas rekomenduojama gerti esant nerviniam išsekimui ir netekus jėgų. Tamsių rūšių vynuogių sultyse yra medžiagų, sumažinančių širdies ligų riziką. Vartojant jas reguliariai, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje ir arterinis spaudimas.
Vynuogių sultys pasižymi baktericidinėmis, šlapimą varančiomis, vidurius laisvinančiomis, prakaitavimą ir atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.
Gydymo tikslais vynuogių sultis reikia gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną tris savaites. Prieš vartojimą jas reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:1.
Nerekomenduojama gerti vynuogių sulčių sergant gastritu (kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, cukriniu diabetu, nutukimu, lėtinėmis uždegiminėmis plaučių ligomis. Jeigu turite polinkį vidurių pūtimui, vynuogių sulčių taip pat reikėtų atsisakyti.
Citrusinių vaisių sultys
Šviežiai spaustose citrusinių vaisių sultyse gausu vitamino C ir P, kalio, folio rūgšties. Šios sultys didina gyvybingumą, šalina nuovargį ir stiprina kraujagysles. Jos naudingos sergant ateroskleroze, hipertonija.
Jeigu sergate skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu arba pankreatitu, citrusinių vaisių sulčių geriau negerkite. Be to, reikia atsiminti, kad greipfrutų sultys gali sąveikauti su vaistais. Todėl greipfrutų sulčių reikėtų atsisakyti geriant daug preparatų.
Parengė Roma Sinkevičiūtė
