Interviu su Petru Gražuliu: ar kas nors girdi?
Prieš keletą savaičių Vilniuje, Gedimino prospekte, įvykusios Lietuvos gėjų lygos (LGL) eitynės sukėlė tikrą visuomenės nuomonių turgų. Vieni rėkė ne, kiti – taip, treti – gal geriau ne, dar kiti pažėrė dar daugiau nuomonių. Bet eitynės įvyko. Viskas pasibaigė. Turbūt laimingai. Bet klausimų iškilo begalybė. Kaip visuomet.
Labai daug debatų sukėlė jau vien eitynių organizavimas. Vieni ištęsti, kiti stebėtinai skubiai teismų priimti sprendimai glumino ne tik eilinius gyventojus, politikus, bet ir tuos, kurie „viską žino“. Teismo sprendimų ginčyti ar svarstyti neverta. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje aukščiausias organas – teismas, jis geriausiai išmano ir vykdo įstatymų numatytas sankcijas. Žinoma, turime pakankamai daug pavyzdžių, kuomet įrodyta, jog teisėjai ne tik kad suklydo ar pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, bet ir stipriai susiteršė teisėjo mundurą. Ne vienas jau nebetęsia, šios, rodos, svarbios ir garbingos karjeros.
Tačiau be teismo sprendimo būta ir daug įvairių svarstymų, debatų, ginčų, kurie prieš pat visų įvykių apogėjų darėsi panašūs į aršius karo veiksmus, žodžiais, grasinimais ir pažadais ne ką benusileidžiantys dabartiniams įvykiams Egipte. Ir „didžiąją“ dieną Vilniaus centre pamačius policijos sukauptą arsenalą – vos ne visą batalioną, lydintį ryškiaspalvę eiseną – nekilo minčių nei apie pomėgius, nei apie požiūrį, nei apie panieką ar pritarimą. Net Vilniuje apsilankius futbolo fanams iš Lenkijos, juos supanti policijos eisena neatrodė tokia kraupi. Kilus gaisrui Lukiškių kalėjime, netgi evakuojant Henriką Daktarą-Henytę nebuvo sukauptos tokios policijos pajėgos. Kelias į ešafotą, aptvertą aukštomis tvoromis.
Manoma, kad eitynėse saugumą garantavo apie 500 policijos pareigūnų. Policijos vadovybė teigia, kad išlaidos siekė 182 500 Lt. Palyginimui 2010 m. eitynėms ginti buvo skirta irgi apie 500 policijos pareigūnų, o sąmata tų metų eitynių apsaugai viršijo 180 000 Lt. Kažkoks keistas sutapimas, nors prieš trejus metus gatvė viso labo buvo aptverta tvoromis, o prieš eiseną nėjo ir nevažiavo visa kuopa riaušių malšinimo pareigūnų, dar lig šiol turinčių panašumų ir vadinamų „Omon‘u“. Policijos darbą vertinti irgi būtų sunku. Dvi LR Seimo narės bei garbus svečias iš užsienio gavo smūgius į galvas. Kiaušiniai rado savo taikinius. Taigi negalima garantuoti, kad policija saugumą garantavo. Iš kitos pusės – didžiausi smurtautojai, „recidyvistai“ Vytautas Šustauskas ir Petras Gražulis dar nepasiekę eisenos buvo „neutralizuoti“. Operacija buvo sėkminga.
Keistas pasidarė ir LGL lyderio Vladimiro Simonko bendravimas. Prieš kelerius metus nuolankiai prašęs suprasti ir solidariai kovojęs už toleranciją kitoms rasėms bei neįgaliesiems, rodos, pamiršo, kad tokie egzistuoja, ir į pirmas gretas iškėlė toleranciją tik homoseksualumui. Anksčiau laikęsis Biblijoje aprašytos taktikos „gavai per skruostą – atsuk priešui kitą skruostą“, ją pakeitė dažniausiai mamų ir tėčių siūloma taktika „gavai per skruostą – duok atgal“. Prieš eitynės dalyvaudamas diskusijose, visur jausdavosi pilnateisiškai nugalėjęs, nes į bet kokį komentarą, klausimą, pamąstymą tuoj pat emociškai sureagavęs pašnekovą apipildavo kaltinimais homofobija, taip akivaizdžiai bandydamas apkaltinti LR įstatymų pažeidimu.
Kalbos laisvė, demokratija pradeda jau ne tik atsirūgti, bet ir užsidaryti tylioje, niekieno nematomoje dėžutėje. Okupuotoje valstybėje mintyse gyvenome ir tikėjome idėja apie laisvą Lietuvą. Lietuvą, laisvą nuo Rusijos okupacijos. Dabar pradedame tikėti irgi laisva Lietuva. Tik šįkart laisva nuo bet kokių socialinių apraiškų. Žodžio laisvė tampa smurto propagavimu. Spaudos laisvė tampa sankcijomis spaudai.
Panašu, kad kovoti už savo tiesą dabar gali tik tas, kuris dar tiki savimi ir kalbos laisve. LR Seimo narys Petras Gražulis ne tik tiki savo jėgomis, ne tik tiki lietuvių nuovoka. Jis kalba. Laisvai kalba. Ir moka baudas. Nusprendžiau P. Gražuliui užduoti keletą klausimų, nes rūpi, dėl ko taikioje Lietuvoje, kur nevyksta jokie kariniai susirėmimai, vienus žmones nuo kitų turi ginti ginkluota profesionali policija.
Jeigu LGL organizuotos eitynės būtų vykusios ne Gedimino gatvėje, o nuošalesnėje Vilniaus gatvėje, ar būtų buvęs toks visuomenės priešiškumas?
Jei eitynės būtų vykusios ne Gedimino prospekte, tikrai manau, kad visuomenės priešiškumas būtų buvęs mažesnis. Gedimino prospektas, Lukiškių aikštė, Kudirkos aikštė mums yra šventos, valstybei brangiausios vietos. Tikrai yra netoleruotina, kad tokios eitybės išniekina mūsų švenčiausias vietas. Tai piktina ir mane, ir visuomenę, tuo labiau, kad eitynėms tokiose vietose nepritaria 96 proc. visuomenės. Dauguma nori, jog tokios eisenos išvis nevyktų. Esu užregistravęs pataisą, kad tokios eitynės nevyktų ir homoseksualinių santykių toleravimas būtų draudžiamas. Kaip pavyzdį turime ir Vengriją, ir Rusiją, ir Ukrainą.
Jeigu renginys būtų vykęs mažiau prieštaringoje vietoje, tai būtų pareikalavę ir mažesnių policijos pajėgų, ir mažesnių išlaidų saugumui užtikrinti. Šiose LGL organizuotose eitynėse dalyvavusių policijos pajėgų išlaidos bus apmokėtos iš valstybės biudžeto, nors organizuojant viešą jaunimo renginį, koncertą visos policijos saugumo užtikrinimo išlaidos yra apmokamas organizatorių lėšomis (pvz., policijos eskortas dviračių kolonai kainuoja nuo 600 Lt. – aut.). Ar tai yra teisinga?
Čia reikia keisti susirinkimų įstatymą, nes jame numatoma, kad per bet kokį viešą renginį policija turi užtikrinti viešąją tvarką, tačiau visi privatūs asmenys, organizacijos organizuojančios koncertus, susibūrimus turi savo lėšomis užtikrinti saugumą. Vykstant bet kokiam renginiui pati organizacija samdosi apsaugą, bet čia – kažkokia išimtis. Mokesčių mokėtojai už eiseną turės susimokėti patys. Gali būti, kad ne policijos departamentas pateiks ir nepilną policijos pajėgų patirtą išlaidų sąmatą. Manau, išlaidos turėjo viršyti pusę milijono litų.
Vaizdo medžiagoje, kurioje nufilmuotas Jūsų sulaikymas, matosi, kad Jums tik priėjus prie policijos užtvaros vienas iš policijos pareigūnų pradeda Jus stumdyti. Ar ne dėl būtent tokių veiksmų ir kyla pasipiktinimas bei riaušės?
Taip, priėjęs prie policijos užtvaros aš paklausiau, kodėl Jūs nepraleidžiat. Ta gatve – Gedimino prospektu – eina visas žmonių srautas, o aš, Seimo narys, negaliu praeit. Jie man nieko nesakė, o pradėjo stumdyti. Kadangi man jie nieko neatsakė į mano klausimus, aš pradėjau eit. Tai jie, kaip žinot, stvėrė man už galvos, užlaužė sprandą, uždėjo antrankius, paguldė ant žemės, palaikė, paskui pernešę į kitą vietą vėl laikė ir paskui jau – į policijos automobilį ir nuvežė į komisariatą. Kodėl, kokiu pagrindu? Kodėl kiti gali eit, o Gražulis negali eit – nežinau. Nesantaiką kursto jau vien teismo ir policijos sprendimas leisti eiseną tokioje vietoje. O tokie policijos veiksmai kursto nesantaiką visuomenėje ir ypač piktina pati policija, kaip institucija. Dėl to ir kyla protesto akcijos.
Ankstesniais metais buvo organizuojamos įvairios tolerancijos akcijos, skirtos platinti toleranciją rasėms, neįgaliesiems, tačiau visada už jų nugarų eidavo LGL. Ar, Jūsų manymu, paskutiniu metu nenublanksta ta tolerancija visoms socialinėms grupėms ir neiškyla tik LGL nublankindama kitus?
Manau, kad tolerancija niekada nebuvo didelė problema. Toleruojamos ir rasės, ir kitos grupės. Tie patys homoseksualai yra toleruojami. Netrukdoma jiems ir užimti aukštas pareigas. Lietuvos įstatymuose nurodoma, kad negali būti jokios diskriminacijos lytinės orientacijos atžvilgiu. Jos ir nėra, jiems suteikiamos visos teisės. Tačiau jie jau lipa ant galvos. Vos jiems suteikia kokias nors teises, jie tuoj pat dar 10 reikalauja.
Paskutinėse diskusijose LGL lyderis V. Simonko dažnai ignoravo tiesioginius klausimus, o dėl jam nepatikusių rodė aršų pasipiktinimą, iškart imdavo grasinti ir kaltinti diskriminacija. Pavarčius gyvenimiškų istorijų puslapius, nesunku pastebėti, kad panašiai elgėsi neformalių religinių organizacijų lyderiai. Ar Jums dabartinis V. Simonko elgesys neprimena būtent tokio tipažo?
Taip. Tikrai panašu. Jie kalba, kad yra tolerantiškas jaunimas, tačiau jie ne toleruoja, bet reikalauja perdėto dėmesio ir teisių jiems. O kitų nuomonė jiems visiškai neįdomi, kitų žmonių teisių jie netoleruoja arba tiesiog iš jų šaiposi.
Ar nemanote, kad paskutiniu metu Jūsų šeimyninių santykių viešinimas žiniasklaidoje yra akcijos prieš Jus dalis?
Taip, tikrai manau, kad tai yra akcijos prieš mane dalis. Kiek politikų išsiskyrė, niekas nedarė jokių ažiotažų, kaip daro prieš mane. Savaime aišku, tuo labiau, kai ne mano iniciatyva tai vyksta ir tai yra viešinama.
Mantvydas Prekevičius
