Gydytoja įspėja: apie 50 proc. Lietuvos vyrų dėl šio vėžinio susirgimo kreipiasi per vėlai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, prostatos vėžys yra vienas iš tų, kuriuo vyrai visame pasaulyje suserga dažniausiai. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Toma Byštautaitė pasakoja, kokiais atvejais galimybė susirgti didėja ir dalijasi patarimais, kurie gali sumažinti šios ligos riziką.

Vyresnių vyrų liga

Specialistės teigimu, dažniausiai susirgimą lemiantys veiksniai yra vyro amžius, genetika, rasė, žalingi įpročiai ir net mitybos ypatumai.

„Prostatos vėžiu retai susergama iki 40 metų amžiaus, tačiau perkopus šią ribą sergamumas sparčiai auga, didžiausia rizika nustatoma 65–74 metų amžiaus vyrams. Taip pat tyrimai rodo, kad šia liga dažniau serga juodaodžiai nei baltaodžiai, o Europoje didesnis paplitimas stebimas tarp šiaurės regiono gyventojų“, – pasakoja T. Byštautaitė.

Pasak gydytojos, prostatos vėžio rizika gali būti didesnė tuo atveju, jei pirmos eilės giminaitis serga ar sirgo šia liga. Be to, dažniau tikrintis patariama ir tiems, kurių šeimoje pasitaikė ir kitų vėžio formų (pvz., krūties vėžys, gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžys, kiaušidžių vėžys, kasos vėžys, melanoma).

Susirgimui įtaką gali daryti ir kasdieniai įpročiai, tokie kaip netinkamos mitybos pasirinkimas bei žalingų medžiagų vartojimas (rūkymas, alkoholis). 

Simptomai pasireiškia tik ligai progresavus

Anot „Antėja“ gydytojos T. Byštautaitės, ankstyvosios stadijos prostatos vėžys dažniausiai neturi ryškiai pastebimų požymių.

„Ankstyvoje ligos stadijoje gali nepasireikšti jokie lengvai atpažįstami simptomai. Navikui progresuojant gali atsirasti kaulų skausmai, šlapinimosi sutrikimai, tokie kaip silpnesnė šlapinimosi srovė, per dažnas šlapinimasis, šlapinimasis naktį, šlapimo nesulaikymas, vyras gali pastebėti  kraują šlapime“, – įspėja ekspertė.

Ligai vystantis gali pasireikšti ir kitokio pobūdžio simptomai – erekcijos sutrikimai, svorio kritimas, silpnumas, nugaros skausmai ar mažakraujystė.

Profilaktika – būtina

Medikė pabrėžia nemalonią statistiką – pusė visų diagnozių Lietuvoje aptinkamos vėlyvojoje stadijoje, kai pilnas išgydymas neįmanomas. Pasak jos, norint išvengti tokio scenarijaus, geriausia apsauga yra profilaktinės ir reguliarios prostatos sveikatos patikros. 

„Lietuvoje yra vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa, skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų. Tyrimai prieinami ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Tyrimo metu gali būti atliekama kraujo patikra, parodanti prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas nukreipia pacientą pas urologą tolimesniam ištyrimui. Norint išvengti liūdnų pasekmių, būtina profilaktiškai tikrintis“, – ragina gydytoja. 

Medikė papildo, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo maistinių medžiagų suvartojimo ir prostatos vėžio rizikos ryšį. Dieta, kurioje gausu gyvulinių riebalų ir mažai daržovių gali būti lemtingas šio vėžio vystymosi veiksnys. Dėl to moteris pabrėžia subalansuotos mitybos, svorio kontrolės ir aktyvaus gyvenimo būdo svarbą, kaip itin svarbią prevencijos dalį.