Europos jaunimas imasi veiksmų – ir ne tik. Tarptautinę jaunimo dieną! – Nemuno krašto laikraštis "Naujasis Gėlupis"

Nors Tarptautinę jaunimo dieną kasmet mini 1,2 milijardo jaunų žmonių (15–24 metų) visame pasaulyje, šiandien svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas vyksta Europoje. Z karta ir tūkstantmečio karta rūpinasi politiniais klausimais ir vis dažniau užima atsakingas pozicijas.

Po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų maždaug 12 vietų Parlamente užima tūkstantmečio karta ir Z karta, gimę 1995 m. ar vėliau. Jauniausių EP narių grupėje – Lena Schiling iš Austrijos, gimusi 2001 m., kuri būdama 24 metų yra jauniausia Europos Parlamento narė. Kiti Z kartos EP nariai – Fidias Panayiotou iš Kipro ir Sabrina Repp iš Vokietijos.

Tūkstantmečio kartos EP nariai – Sebastião Bugalho iš Portugalijos, Bruno Gonçalves iš Liuksemburgo, Kira Marie Peter Hansen iš Danijos, Emma Rafowicz iš Prancūzijos, Julie Rechagneux iš Prancūzijos, Lukas Sieper iš Vokietijos, Anna Strolenberg iš Nyderlandų, Zala Tomašič iš Slovėnijos ir Catarina Vieira iš Nyderlandų.

Vis daugiau ES šalių vyksta diskusijos dėl balsavimo amžiaus mažinimo iki 16 metų.

• Austrija pirmoji sumažino balsavimo amžių iki 16 m. visiems rinkimams 2007 m.

• Belgija ir Vokietija prisijungė prie Austrijos, leisdamos 16-mečiams balsuoti tik 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose.

• Malta 2018 m. priėmė dar drąsesnį sprendimą – sumažino balsavimo amžių nuo 18 iki 16 m. visiems rinkimams: vietos, nacionaliniams ir Europos. Maltoje jaunuoliai nuo 16 m. gali visiškai dalyvauti demokratiniame gyvenime, įskaitant galimybę kandidatuoti į vietos tarybą.

• Graikija leidžia balsuoti nuo 17 m., o daugumoje kitų ES šalių balsavimo amžius vis dar yra 18 m.

• Kipras neseniai parlamentiniu balsavimu patvirtino balsavimo amžiaus mažinimą iki 17 m., tačiau ši nuostata įsigalios tik per ateinančius rinkimus.

Ilgą laiką buvo diskutuojama, ar jauni žmonės turėtų dalyvauti politinėse diskusijose, nes jie dažnai laikomi „nepatyrusiais“ arba „nesugebančiais“ suprasti sudėtingų klausimų.

Tačiau ši nuomonė vis dažniau kvestionuojama – naujausi duomenys rodo, kad jauni žmonės yra politiškai aktyvūs.

Priešingai stereotipui apie politinį abejingumą, jauni europiečiai aktyviai dalyvauja pilietinėje veikloje. Pagal Europos Komisijos ES jaunimo strategijos įgyvendinimo ataskaitą (2022–2024 m.) daugiau kaip 70 proc. jaunimo teigė, kad balsavo. Toje pačioje ataskaitoje nurodyta, jog jaunimas taip pat įsitraukia į pilietinę veiklą, pavyzdžiui, savanorystę.

Kita vertus, nors jaunimas aktyviai įsitraukia į politiką, „Eurobarometro“ apklausa atskleidė ir jų rūpesčius dėl ateities. Jaunus europiečius labiausiai neramina:

• pragyvenimo išlaidos – 41 proc.,

• taika ir pasaulio stabilumas – 30 proc.

• ekonominis stabilumas – 27 proc.

• klimato kaita ir aplinka – 26 proc.

Būsto įperkamumas, darbo vietų saugumas ir įsidarbinimo galimybės, psichikos sveikata ir gerovė rūpi 23 proc. jaunų europiečių.

Kai jauni žmonės nerimauja dėl savo ateities, jų politinis įsitraukimas tampa dar svarbesnis, ypač jei jie gali tiesiogiai dalyvauti politikos formavime. Vien per ES jaunimo dialogo iniciatyvą per pastaruosius penkerius metus savo nuomonę politikos klausimais išsakė 130 000 jaunų žmonių.

Europos institucijos atsižvelgia į didėjantį jaunimo įsitraukimą ir kuria naujus dalyvavimo mechanizmus. Europos Komisija įsteigė Prezidentės jaunimo patariamąją tarybą, skirtą užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų balsą formuojant ES ateitį.

Be to, po Jaunimo politikos dialogų sėkmės (pirmą kartą surengtų Europos jaunimo metais 2022 m.) tokie dialogai vyko ir per Europos jaunimo savaitę 2024 m., ir per pirmąsias 100 dabartinių Komisijos narių darbo dienų. Šie dialogai tapo priemone, leidžiančia politikos formuotojams tiesiogiai bendrauti su jaunimu ir įtraukti juos į ES ateities formavimą.

Remiantis Europos jaunimo metų patirtimi, Komisija įvedė vadinamąją „jaunimo patikrą“. Ji apima siūlomų iniciatyvų poveikio jaunimui vertinimą, įskaitant konsultacijas su jais. Kai kuriais atvejais poveikis nagrinėjamas išsamiau, atliekant poveikio vertinimo ataskaitą ir pateikiant ją Reguliavimo patikros tarybai.

Kaip teigiama Komisijos politinėse gairėse 2024–2029 m., jaunimas atlieka svarbų vaidmenį skatinant socialinius pokyčius ir užtikrinant ilgalaikį Europos visuomenių tvarumą.

Jauni žmonės vis aktyviau įsitraukia į politiką Europoje – nuo balsavimo jaunesniame amžiuje iki vietų užėmimo Europos Parlamente. Jų idėjos ir rūpesčiai yra girdimi, o jie patys prisideda prie realių pokyčių kūrimo.

Daugiau skaitykite: https://youth.europa.eu/news/europes-youth-are-stepping-and-its-not-just-international-youth-day_en